KTU Informatikos fakulteto mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti.

Lietuvos mokslininkai kuria metodus, kurie gali padėti anksčiau ir tiksliau nustatyti paveldimus klausos sutrikimus. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docento dr. Tomo Iešmanto kartu su komanda vykdomas projektas siekia sujungti genetinius duomenis, vidinės ausies vaizdus ir dirbtinio intelekto analizę, kad gydytojai galėtų priimti labiau individualizuotus sprendimus.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras pristato „VILNISH“ – naują paslaugą, skirtą rankraštiniams ir istoriniams spausdintiems tekstams jidiš ir hebrajų kalbomis atpažinti.

Intymi moterų sveikata – vis dar nepakankamai dėmesio sulaukianti tema, apie kurią kalbėti nedrąsu, o tai trukdo moterims gauti savalaikę pagalbą ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Šią situaciją siekia keisti startuolis „Muuza“ – dirbtiniu intelektu grįstas skaitmeninis įrankis, padedantis moterims geriau suprasti savo organizmo signalus.

Baltijos regione pradedamas projektas „Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinės kvantinio ryšio infrastruktūros sukūrimas ir pilotinis diegimas“, kuris prisidės prie skaitmeninės infrastruktūros stiprinimo ir saugesnio duomenų perdavimo.

Vilnius išbandė pasaulyje dar nenaudotą lietuvių sukurtą inovaciją – dirbtiniu intelektu paremtą kultūros paveldo vertingųjų savybių pokyčių stebėsenos modelį. 3D technologijomis bei dronais skaitmenizuota 15 ha Senamiesčio dalis, kurioje dirbtinio intelekto pagalba identifikuota daugiau nei 10 tūkst. vertingųjų savybių.

Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę dirbtinio intelekto pagalba.

Įgyvendindamas strateginį inovacijų plėtros planą, prekybos tinklas „Senukai“ pradeda vieną didžiausių technologinių atnaujinimų Baltijos šalių mažmeninėje prekyboje. Įmonė diegia išmaniuosius kainų ir prekių likučių valdymo sprendimus bendrovės parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Statybos ir betono pramonė susiduria su sistemine problema – procesų fragmentacija, kuri neleidžia efektyviai valdyti nei išteklių, nei laiko, nei informacijos. Atsakymas į šią problemą – statybos procesų skaitmenizavimas ir integruoti skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys realiuoju laiku valdyti visą betono tiekimo grandinę, didinti darbo efektyvumą ir užtikrinti skaidresnį bei tvaresnį statybos projektų įgyvendinimą.

Dirbtinio intelekto plėtra sparčiai keičia požiūrį į duomenų centrus – infrastruktūrą, kuri maitina šiuolaikinę skaitmeninę ekonomiką. Didžiosios technologijų bendrovės vis garsiau svarsto, ar Žemėje dar ilgai pakaks energijos ir vietos augantiems skaičiavimo poreikiams.

Lietuvos viešųjų pirkimų skaitmenizacijos srityje pasiektas reikšmingas etapas – nacionalinė centrinė perkančioji organizacija CPO LT pradėjo perėjimą prie naujo elektroninio centralizuotų pirkimų katalogo – CPO IS.

Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Lietuvoje netrukus ims veikti pirmoji atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, kurioje ne tik kaupiami duomenys, bet ir paruoštos sąlygos atkartoti mokslinius tyrimus.

Klaipėdos uosto direkcija nuolat ieško papildomų priemonių, dar labiau stiprinančių laivybos saugumą patiriant vadinamuosius GPS trikdžius. Neseniai pradėta naudoti Uosto direkcijoje sukurta įranga ir programėlė, leidžianti trikdžius fiksuoti realiuoju laiku ir efektyviai į juos reaguoti.

Kada paskutinį kartą pykote ant savo telefono ar automobilio, nes jis niekaip nesuprato lietuviškos komandos? Tokioms situacijoms pakeisti trūksta vieno dalyko – lietuviškų balsų. Nacionalinis lietuvių kalbos garsynas (projektas LIEPA-3) jau eina į pabaigą.