Lietuvos žaidimų kūrimo studija „SneakyBox“ įgyvendino visų laikų didžiausią savo projektą – atliko visapusišką kultinio veiksmo žaidimo „Warhammer 40,000: Space Marine“ atnaujinimą, kurį inicijavo vienas žinomiausių pasaulio žaidimų leidėjų SEGA.

Technologijų startuolis „RoadMaster VR“ kartu su viena didžiausių transporto įmonių Lietuvoje „Baltic transline“ pradeda bendradarbiavimą, kuriuo siekiama praktiškai įvertinti ir pritaikyti virtualios realybės (VR) sprendimus vairuotojų mokymuose.

Balandžio 25 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos mokslo, studijų, veiklos ir procesų valdymo informacinės sistemos EDINA EBS atnaujinimo. Penkios Lietuvos aukštojo mokslo institucijos projekto įgyvendinimui skirs 1 mln. EUR.

Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT ir technologijų kompanija UAB „NFQ Technologies“ pasirašė sutartį dėl projekto, kurio analogų nėra kitose Europos šalyse – dirbtiniu intelektu grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei.

Lietuvoje vis dažniau kalbame apie tai, kaip dirbtinis intelektas keis mokymąsi – bet „BBright“ tai jau daro. Vos prieš kelis metus įkurta komanda šiandien padeda tūkstančiams moksleivių Lietuvoje matematikos mokytis efektyviau, o jų kuriama platforma „Elicėjus“ jau įvertinta ir tarptautiniu mastu – neseniai buvo atrinkta į „Google.org“ remiamą akceleratorių „Grow AI“ ir gavo 140 tūkst. JAV dolerių finansavimą.

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valykloje įdiegta dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Kasdien valykla išvalo trečdalį Lietuvos nuotekų, o inovacijos padeda šį procesą optimizuoti, sumažinti sąnaudas ir pagerinti aplinkosaugos rodiklius.

„Google“, „Microsoft“, „Meta“ – valdo didžiulius duomenų srautus, tačiau jų naudojami žinių grafai, formuojantys dirbtinio intelekto suvokimą apie pasaulį, yra uždari. Dėl to auga atotrūkis tarp informacijos turėtojų ir tų, kurie siekia kurti atvirą, patikimą ir visiems prieinamą žinių ekosistemą. Būtent tam suburta COST Action CA23147 iniciatyva, dar vadinama GOBLIN.

JUDU modernizuoja Vilniaus eismo valdymą – pirmieji pokyčiai jau duoda rezultatų. Vienoje sostinės sankryžų vairuotojai praleidžia 16 proc. mažiau laiko laukdami žalio šviesoforo signalo. Tai – bendradarbiavimo su „Google“ ir dalyvavimo „Green Light“ projekte rezultatas.

Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT siekia kartu su verslu sukurti unikalų Europoje dirbtiniu intelektu grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei. Šis sprendimas padės perkančiosioms organizacijoms tiksliau planuoti pirkimams skirtą biudžetą, o tiekėjams – atsakingai teikti pasiūlymus.

Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas prisideda prie organizacijų informacijos saugumo stiprinimo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių. 2024 m. spalio 1 d. fakultete pradėtas vykdyti mokslo projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“.

Ilgą laiką lietuvių kalba buvo neprieinama daugelyje kasdien naudojamų technologijų. Kodėl negalima kalbėti su savo išmaniaisiais įrenginiais lietuviškai, kodėl robotas siurblys nereaguoja į lietuviškas komandas, kodėl balso asistentai mūsų gimtąja kalba yra tokie riboti? VU mokslininkai tam, kad technologijos taptų kuo prieinamesnės lietuvių kalba, dirba daugiau nei dešimt metų.

KTU mokslininkai ir verslo partneriai iš „Vertablox“, „Gluk Media“ ir „cargoGO Logistics“ bendrame projekte „RoadMaster VR“ siekia padėti vilkikų vairuotojams įvaldyti jų darbe kylančius iššūkius ir stresines situacijas, inovatyviai pritaikydami VR technologiją.

Nagrinėjant ginčus teismuose jau tapo kasdienybe analizuoti ir remtis kitų šalių teismų praktikomis. Dėl šios priežasties teisininkams labai svarbu turėti veiksmingus teismų praktikos paiešką palengvinančius technologinius įrankius. Vienas iš tokių įrankių ką tik įdiegtas Lietuvos teismų sistemoje.

KTU mokslininkai, pasitelkdami lingvistinius ir žvilgsnio sekimo tyrimų metodus, vykdo projektą, skirtą analizuoti, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius. Projekte siekiama identifikuoti ir kategorizuoti emocines reakcijas bei prisidėti prie sudėtingų žmogaus emocijų tyrimų.