Bendradarbiavimo galimybes tarp medikų ir pacientų išplečia tarptautinis CARRE projektas, kuriame dalyvauja ir VUL Santariškių klinikų medikai bei pacientai. Projekto dalyviai kuria širdies ir inkstų ligomis sergantiems pacientams pritaikytą savistabos bei sprendimų palaikymo sistemą. CARRE – tai pagal FP7 programą ES finansuojamas mokslinis projektas.
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių bei informacinių technologijų. Mokslininkai nuolatos ieško būdų, kaip techniką išnaudoti teigiamiems gyvenimo pokyčiams. Kiekvienam žmogui ypatingai aktuali ir rūpima sritis – sveikata. Užkirsti kelią širdies ir inkstų ligoms padeda tinkamas gyvenimo būdas. Deja, dažnai savo sveikata pradedama rūpintis tik tuomet, kai jau atsiranda ligos. Dabartiniai medikai pasitelkia įvairias priemones, kad į gydymo procesą įtrauktų ir patį pacientą, kuris jaustų atsakomybę už savo sveikatą ir jos gerinimą.
Bendradarbiavimo galimybes tarp medikų ir pacientų išplečia tarptautinis CARRE projektas, kuriame dalyvauja ir VUL Santariškių klinikų medikai bei pacientai. Projekto dalyviai kuria širdies ir inkstų ligomis sergantiems pacientams pritaikytą savistabos bei sprendimų palaikymo sistemą. CARRE – tai pagal FP7 programą ES finansuojamas mokslinis projektas.
„Pastebime, kad visuomenėje paplitęs metabolinis sindromas – tokių būklių kaip hipertenzija, sutrikusi glikemija nevalgius ar antro tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija derinys. Tokios būklės dažnai pasitaiko kartu ir manoma, jog skatina viena kitos progresavimą. Be to, tai yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Pacientai, kuriems jau išsivystęs širdies nepakankamumas ar lėtinė inkstų liga, išlieka ypatingo dėmesio reikalaujanti grupė, nes vieno organo pažeidimas reiškia, jog nesiimant jokių priemonių, išsivystys kitų organų pažeidimai“, – apie pacientus, kuriems bus naudinga tokia savistabos sistema pasakoja VUL Santariškių klinikų Angiologijos ir kardiologijos centro vadovas prof. Audrius Aidietis.
Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Jonas Kizlaitis pabrėžia, jog VUL Santariškių klinikose dėmesys informacinių technologijų ir sveikatos priežiūros sąsajai skiriamas jau gerą dešimtmetį.
„Esame viena iš tų sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, kurioje informacinės technologijos yra neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Aktyviai dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose tiek Europos, tiek pasaulio projektuose, kad palengvintume mūsų medikų darbą bei užtikrintume kuo pažangesnes paslaugas mūsų pacientams. Esu tikras, jog telemedicinos priemonės ateityje bus panaudotos tam, kad žmogus galėtų pats stebėti savo sveikatą ir būti už ją atsakingas. Tai rodo ir tokie projektai kaip CARRE. Labai džiaugiuosi, jog šią pažangą supranta bei palaiko Lietuvos verslas. Prie projekto prisijungė „Teo“ ir „Omnitel“, kurie ne pasyviai laukė rezultatų, o pasiūlė technologinį sprendimą, kuris leido sveikatos būklės stebėjimo įrenginius – svarstykles, kraujo spaudimo bei gliukozės matuoklius, ir planšetinį kompiuterį – sujungti į sistemą ir automatiškai perduoti duomenis analizei“, – technologinius projekto akcentus dėsto R. J. Kizlaitis.
„Naujausias „Telia Company“ ir konsultacijų įmonės „Deloitte“ tyrimas rodo, jog informacinių sistemų ir mobiliojo ryšio panaudojimas sveikatos apsaugos sistemoje Lietuvoje per artimiausius penkerius gali padėti išgelbėti 1900 gyvybių ir sutaupyti apie 200 milijonų eurų. Todėl labai svarbu, kad pacientų būklę stebinčią šiuolaikinę įrangą ir medikus jungtų ne tik kokybiškas ir stabilus ryšys, bet ir galimybės realiu laiku apdoroti bei analizuoti surinktus duomenis. Tai yra ne tik mūsų socialinės atsakomybės, bet ir verslo strategijos dalis“, – sako „Teo“ ir „Omnitel“ produktų ir paslaugų padalinio vadovas Edvardas Linkevičius.
„Šiuo metu Santariškių klinikose vykdomas bandomasis tyrimas, kuriame dalyvauja 3 grupės pacientų – tie, kuriems diagnozuotas metabolinis sindromas, pacientai su lėtiniu širdies nepakankamu ir tie, kuriems nustatyta lėtinė inkstų liga. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, yra konsultuojami gydytojų specialistų, o daliai jų išduodama speciali įranga, kuria šie naudojasi namuose ir stebi savo sveikatos rodiklius. Jie pagal gydytojų rekomendacijas reguliariai atlieka kraujospūdžio, svorio, fizinio aktyvumo ir gliukozės kiekio kraujyje matavimus (jei serga cukriniu diabetu). Visi šie duomenys patenka į CARRE platformą. Pacientas gali matyti visos savaitės bei viso mėnesio matavimų kreives (kraujospūdžio, svorio, fizinio aktyvumo, gliukozės kiekio kraujyje), maksimalias bei minimalias matavimų vertes, matavimų pasikeitimus. Duomenys CARRE platformoje yra analizuojami ir pacientas gauna informaciją, komentarus bei patarimus apie savo sveikatos parametrus elektroniniu paštu. Pranešimai apie matavimus padės pasiekti geresnės ligos ar esančių būklių kontrolės. Be viso to, pacientui pateikiama individuali jo sveikatos vizuali analizė – įspėjama apie ateityje gresiančius susirgimus, susijusius su dabartine būkle“, – projekto privalumus vardija VUL Santariškių klinikų CARRE projekto vadovas. gyd. Domantas Stundys.
CARRE projekto mokslinių tyrimų duomenimis, maždaug 9–16 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų serga arba rizikuoja susirgti chroniškomis širdies ir inkstų ligomis. Tuo tarpu šiomis ligomis sergančių pacientų gydymui skiriamos lėšos vidutiniškai sudaro 1–2 proc. viso sveikatos apsaugai skiriamo biudžeto.
