Bendrovė „Teltonika Telemedic“ užbaigė dar vieną svarbų etapą kuriant dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Naujausią prototipo versiją jau išbandė Vilniaus ir Kauno klinikų gydytojai, o sėkmingai užbaigus tarpinius bandymus jau yra pateikta paraiška plaučių ventiliatoriaus telemedicinos sistemos patentui gauti. 
Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ bendrovė „Teltonika Telemedic“ užbaigė dar vieną svarbų etapą kuriant dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Naujausią prototipo versiją jau išbandė Vilniaus ir Kauno klinikų gydytojai, o sėkmingai užbaigus tarpinius bandymus jau yra pateikta paraiška plaučių ventiliatoriaus telemedicinos sistemos patentui gauti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato prototipo bandymai. „Teltonikos“ nuotr.
Šį projektą „Teltonika“ pradėjo 2020-aisiais, kai pasaulį sukaustė Covid-19 pandemija ir ligoninėse ėmė masiškai trūkti plaučių ventiliavimo aparatų. Įmonės specialistai pirmąjį plaučių ventiliatoriaus prototipą sukūrė vos per mėnesį ir įgyvendino pirminį projekto tikslą – pagamino 100 tokių prietaisų, kurie buvo skirti šalims, kur tokios įrangos labiausiai reikėjo. Vis dėlto norėdama pradėti serijinę šių įrenginių gamybą, „Teltonika Telemedic“ turėjo pasirūpinti sertifikavimu, kad gaminys atitiktų visus medicinos priemonėms taikomus reikalavimus.
„Teltonika Telemedic“ produktų vadovas Tomas Zamaras pabrėžia, kad dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas yra visapusiškai ypatingas įrenginys – pradedant nuo sudėtingų mechaninių dalių ir elektronikos komponentų projektavimo iki fizikinių ir oro dinamikos dėsnių suvaldymo. Atsižvelgiant į projekto kompleksiškumą, į jį įsitraukusi didelė, apie 30 žmonių komanda.
„Mūsų galutinis tikslas – sukurti įrenginį, kuris gelbėja gyvybes, todėl aparatas turi atitikti visus reikiamus standartus. Keldami aukščiausius tikslus, per pastaruosius metus atlikome išties neįtikėtiną darbą – neskaičiuodami darbo valandų tęsėme pirmojo prototipo darbus, kad įgyvendintume antrajai prototipo versijai užsibrėžtus tikslus. Dabar didžiuodamiesi galime sakyti, kad jau turime sukurtą dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato prototipą su inovatyviomis telemedicinos ir pacientų pozicionavimo sistemomis“, – teigia „Teltonika Telemedic“ direktorius Martynas Osauskas.
Titaniškos „Teltonikos“ inžinierių pastangos buvo įprasmintos birželio mėnesį aparato prototipą išbandžius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose. Šiose medicinos įstaigose dirbantys gydytojai atliko panaudojamumo tyrimą.
„Medikai įvertino „Teltonikos“ kuriamo įrenginio patogumą naudotojo atžvilgiu. Nors klinikiniais aspektais įrenginys dar nebuvo vertinamas, gydytojai pateikė vertingų pasiūlymų, kaip šį prietaisą būtų galima patobulinti. Galime pasidžiaugti, kad iš medikų sulaukėme puikių atsiliepimų, jog kuriame būtent tai, ko reikia gydymo įstaigoms. Vis dėlto norėdami pradėti plaučių ventiliatoriaus gamybą, dar turėsime atlikti daug darbų, kuriuos užbaigs pilnai veikiančios sistemos tyrimai su pacientais. Preliminariais mūsų specialistų vertinimais, gamybai paruoštą aparatą tikimasi turėti iki 2024 m., kadangi vien tik produkto sertifikacija užtrunka iki 12 mėnesių“, – sako T. Zamaras.
Pagal naujiems gaminiams taikomą tarptautinę technologinės parengties lygio (TPL) skalę, „Teltonikos“ kuriamas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato prototipas jau pasiekė šeštąjį lygį iš devynių. T. y. sukurtas įrenginys su visais reikiamais elektronikos ir pneumatikos komponentais, galintis veikti kol kas dviem režimais iš planuojamų trylikos ir valdomas aukštos raiškos jutikliniame ekrane. Sėkmingai užbaigtą etapą patvirtino ir šį projektą iš dalies finansuojančios Inovacijų agentūros (buvusios Lietuvos verslo plėtros asociacijos, LVPA) specialistų patikra, atlikta liepos mėnesį.
Skaičiuojama, kad į dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato projektą jau dabar investuota daugiau nei 1,5 mln. eurų, tačiau ši suma dar augs atliekant likusius darbus. Be kitų naudų, pritrauktas finansavimas suteikė galimybę į šį projektą įtraukti ir užsienio šalių mokslininkus ir medikus, kurių konsultacijos padėjo suvaldyti sudėtingus procesus.
