Projektus 2010 m. kartu atrinko Europos Komisija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Vokietija ir iš viso skiria 22,3 mln. EUR jiems įgyvendinti. Vieni iš pagrindinių Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslai – kiekvienam europiečiui iki 2020 m. užtikrinti spartųjį ir itin spartų plačiajuostį ryšį ir paskatinti investicijas į Europos informacinių ir ryšio technologijų mokslinius tyrimus.
Projektus 2010 m. kartu atrinko Europos Komisija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Vokietija ir iš viso skiria 22,3 mln. EUR jiems įgyvendinti. Mokslinių tyrimų projektai bus vykdomi dvejus–trejus metus. Vieni iš pagrindinių Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslai – kiekvienam europiečiui iki 2020 m. užtikrinti spartųjį ir itin spartų plačiajuostį ryšį ir paskatinti investicijas į Europos informacinių ir ryšio technologijų mokslinius tyrimus (žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200).
Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Labai džiaugiuosi, kad pradedami technologijų, skirtų užtikrinti, kad 500 mln. europiečių namuose ir darbo vietose galėtų naudotis itin sparčiu internetu, moksliniai tyrimai. Tokia technologija galėtų būti labai svarbi siekiant užtikrinti ilgalaikius Europos plačiajuosčio ryšio poreikius.“
Visi mokslinių tyrimų projektai sutelkti į tai, kaip atskiri komponentai (pvz., siųstuvai-imtuvai, stiprintuvai ir maršruto parinktuvai) ir IT sistemos gali padėti užtikrinti 1 gigabito per sekundę ir didesnę spartą abonentams (namų ūkiams) ir kartu sumažinti itin spartaus plačiajuosčio ryšio eksploatacines sąnaudas. Todėl tikslas – sukurti technologiją, kad vartotojams be papildomų išlaidų būtų užtikrinta spartesnė paslauga.
Trečdalį projektų lėšų skiria Komisija, o likusią dalį – nacionalinės finansavimo įstaigos. Imdamosi bendrų veiksmų dalyvaujančios šalys sparčiojo optinio plačiajuosčio ryšio tinklus galės kurti daug greičiau, nes bendros pastangos gali padėti veiksmingiau užtikrinti rinkai būtiną mastą.
Trylika atskirų projektų sudaro iniciatyvą „Piano+“; tai vienas iš programos ERANET+ projektų ir Europos Komisijos mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos (BP7) dalis.
Projektų pavyzdžiai
Projektu ADDONAS siekiama tobulinti itin spartaus plačiajuosčio ryšio grandinių komutavimo technologiją ir taip užtikrinti geresnę mobiliųjų vaizdo ir tikrojo laiko prietaikų, tokių kaip nuotoliniai kompiuteriniai ištekliai, kokybę. Tai leistų duomenis siųsti tik ten, kur reikia, todėl būtų pašalintos kliūtys maršruto parinktuvo efektyvumui užtikrinti. Kartu atitinkama technologija leistų daugiau kaip 50 % sumažinti bendras operatorių ir vartotojų sąskaitas.
Siekiant užtikrinti itin spartų duomenų perdavimą, projektu ALOHA siekiama didinti plačiajuosčio ryšio puslaidininkių (t. y. optinių lazerių) pralaidumą. Taip siekiama užtikrinti iki 10 gigabitų per sekundę ir didesnį perdavimo greitį, taip pat kad spartesnieji lazerių komponentai greičiau patektų į plačiąją rinką.
Projekto TUCAN tikslas – sukurti nebrangią derinamųjų siųstuvų-imtuvų technologiją (t. y. lazerius, kurių juostos plotį galima keisti), kuri leistų įgyvendinti prieigos tinklo tikslus, o kartu išsaugoti didelį efektyvumą ir sumažinti energijos poreikį. Dabartiniai tinklai skirti fiksuoto pločio juostos lazeriams, kurių kiekvieno savikaina – mažiau nei 10 EUR, tačiau jie nėra skirti didelei vienam vartotojui skirtai duomenų perdavimo spartai (1–10 gigabitų per sekundę), kurios reikėtų itin sparčios prieigos tinkluose.
Projektu SEPIANet siekiama sukurti optinius komponentus, modulius ir posistemes ateities prieigos produktams, pagrįstiems įterptos elektrooptinės daugiasluoksnės spausdintinės plokštės technologija, kuri leistų smarkiai sumažinti elektros energijos poreikį ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir juostos plotį; šiandienos prieigos tinklų sistemose, kuriose naudojamas varis, tai neįmanoma.
Pagrindiniai faktai
Fotonika – tai strateginė technologija, užtikrinanti inovacijas įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip ryšių (įskaitant itin spartaus interneto prieigą), apšvietimo ir medicinos įrangos.
Sparčiai daugėja paslaugų, kurioms būtinas didelis juostos plotis, todėl vis svarbiau Europoje užtikrinti itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigą. Naujoms pramogų ir verslo paslaugoms, tokioms kaip didelės raiškos arba 3D televizija, muzikos ir vaizdo įrašų siuntimas į išmaniuosius telefonus, vaizdo konferencijų įranga, būtinas daug spartesnis internetas nei tas, kuris šiuo metu paprastai naudojamas Europoje, rašoma EK išplatintame pranešime.
