Technologijos palengvins Birštono gyventojų gyvenimą

Gruodžio 4 d. Birštono savivaldybėje vyko FP6 projekto „Mikrojutiklių bevielių tinklų pagrindinių problemų sprendimas“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Europos Sąjungos Komisijos atstovai, ekspertai iš aukštųjų technologijų įmonių ir KTU Informatikos fakulteto mokslininkai. Pasak KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros vedėjo prof. Egidijaus Kazanavičiaus, ekspertai atliktą darbą įvertino labai palankiai ir pažymėjo, kad sistema sėkmingai realizuota gan kritinėse aplinkos sąlygose, be to, sistemų su tokiais sprendimais kol kas nėra.

Projektu „Mikrojutiklių bevielių tinklų pagrindinių problemų sprendimas“ siekiama suformuoti tokią metodiką ir sistemą, kuri kurtų, projektuotų ir diegtų mikrojutiklių tinklus įvairiems uždaviniams spręsti, gebėtų greitai perkonfigūruoti ir adaptuoti esamą tinklą naujiems uždaviniams spręsti. Projekto pagrindinę idėją realizavo KTU Informatikos fakulteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centras.

Pristatymo metu centro darbuotojai kartu su partneriais pademonstravo dalinį sistemos veikimą. Mokslininkai pateikė pavyzdį, kaip mikrojutikliai gali padėti stebėti sanatorijos „Versmė“ gyventojų judėjimą ir jų lokalizaciją realiu laiku, jų fiziologinę būseną, kaip pacientai laikosi gydytojo nustatyto režimo. Įgyvendinus projektą šių mažų įrengimų pagalba galima bus užtikrinti ir sanatorijos saugumą, t. y. stebėti, ar į teritoriją nepateko pašaliečiai ar įsilaužėliai.

Jutiklinio procesoriaus prototipas

Mikrojutikliai bus naudingi ir Birštono senelių namų gyventojams, nes leis jiems saugiau judėti po Birštono parką. Technologijos padės nustatyti senjorų buvimo vietą, sveikatos būklę, o pastebėjus sveikatos sutrikimų, galima bus jiems padėti sugrįžti namo.

Sanatorijos ar senelių namų gyventojai turės apyrankę ar raktų pakabuką su mikrojutikliu, kurį sudaro universali daugiasluoksnė procesoriaus programinė ir tarpininkavimo įranga. Duomenys iš mikrojutiklio bus perduodami radijo siųstuvais į delninius kompiuterius, kuriuos matys sanatorijos ar senelių namų darbuotojai. Kompiuteriuose galima bus stebėti, ar pacientai juda lauke ar pastato viduje, koks jų pulso dažnis, ar laikose gydytojo rekomendacijų ir kita. Paciento padėtį galima bus nustatyti vieno metro tikslumu.

Šviestuve įmontuotas jutiklis-procesorius su judesio jutikliais. Iš jo duomenys perduodami į serverį ir delninius kompiuterius, kurie fiksuoja pažeidimo įvykius, jų vietą, laiką.

Fiksuoti mikrojutikliai bus išdėstyti tam tikroje, pavyzdžiui, sanatorijos teritorijoje. Jie patys susikurs ryšį tarpusavyje ir ims informaciją iš judančių mikrojutiklių, o ją perduos į apdorojimo serverį.

Pasak prof. E. Kazanavičiaus, vykdant minėtą projektą, teko išspręsti keletą sudėtingų uždavinių: „Jei visas tinklas nuolat veiktų, tuomet greitai išsikrautų mikrojutiklių maitinimo elementai ir sistema taptų neveiksminga. Tačiau dabar sistema suformuota taip, kad ne visi mikrojutikliai bus aktyvūs vienu metu, bet tik tie, kurie priims ir perduos informaciją.“

Profesoriaus teigimu, panašius projektus vykdo ir prancūzai, tačiau jie naudoja mikrojutiklius vienam uždaviniui spręsti. Tuo tarpu KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro vykdomo projekto išskirtinumas tas, kad jie pasiūlys mikrojutiklius, kurie galės spręsti ne vieną uždavinį, bet kelis: nustatyti pacientų buvimo vietą, užtikrinti teritorijos saugumą, surinkti informaciją apie oro temperatūrą ir kt. Be to, pasikeitus reikalavimams ar atsiradus naujiems uždaviniams, mikrojutikliai galės patys greitai persikonfigūruoti ir adaptuoti esamą tinklą naujiems uždaviniams spręsti.

Baigiant vykdyti projektą bus įsteigtas atviras aljansas, kurio nariai galės naudotis projekto rezultatais nemokamai nekomerciniams tikslas. Po metų planuojama viename luste pagaminti visą sprendimą, kuris bus komercinis produktas.