Elektra varomų automobilių rinkos dalis Lietuvoje pernai išaugo iki 7,5 proc. ir jau viršija Latvijos, Estijos bei Lenkijos rodiklius. Lietuviai vis labiau pasitiki įkrovimo infrastruktūra ir vis drąsiau renkasi elektromobilius, o pozityvūs rinkos signalai investuoti į tinklo plėtrą skatina ir įkrovimo infrastruktūros vystytojus.
Elektra varomų automobilių rinkos dalis Lietuvoje pernai išaugo iki 7,5 proc. ir jau viršija Latvijos, Estijos bei Lenkijos rodiklius. Lietuviai vis labiau pasitiki įkrovimo infrastruktūra ir vis drąsiau renkasi elektromobilius, o pozityvūs rinkos signalai investuoti į tinklo plėtrą skatina ir įkrovimo infrastruktūros vystytojus.
Elektromobilių pernai šalyje padaugėjo 57 proc. – tai didžiausias kelių pastarųjų metų prieaugis. Grynųjų elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių skaičius viršijo 45 tūkst.
„Elektromobilių augimo tempai rodo, kad sparčiai tinklo plėtrai, kurią pastaraisiais metais matėme Lietuvoje, pagrindo yra. Spartus rinkos augimas skatina investicijas į naujas įkrovimo stoteles, o didėjantis infrastruktūros prieinamumas pritraukia dar daugiau žmonių rinktis elektromobilius“, – sako „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus.
Daugiau nei 1400 viešų įprastos galios įkrovimo taškų valdanti viena didžiausių šalies elektromobilių įkrovimo stotelių operatorių pastaraisiais metais plėtė ir atnaujino didelės galios įkrovimo tinklą. Naujos stotelės pernai įrengtos strategiškai svarbiose vietose: A1 ir A2 magistralėse, pajūryje bei pakeliui į kaimynines valstybes. Pernai jose atlikta daugiau nei 10 tūkst. įkrovimo sesijų.
Šiuo metu elektromobilius greitai įkrauti galima jau 22 bendrovės itin didelės, daugiau nei 300 kW, galios įkrovimo stotelėse visoje Lietuvoje.
Įmonės vadovo teigimu, vartotojai nėra prisirišę tik prie vieno įkrovimo būdo, o patogumas renkantis automobilio krovimosi vietą tampa svarbiausiu kriterijumi.
„Išplėstas itin greito įkrovimo tinklas bendrovei padėjo atrasti naujų vartotojų – tokių, kurie važinėdami mieste savo elektromobilius kraunasi namuose ar darbe, bet kelionėse renkasi viešojo įkrovimo stoteles. Nemaža dalis klientų, kurie jau kurį laiką naudojasi įprastos galios stotelėmis, turėdami mūsų programėlę atranda sau patogias greito įkrovimo vietas, tad auga ir naujų vartotojų ratas, ir jau esami ima pasinaudoti įvairesniais siūlomais sprendimais“, – pastebi S. Stankus.
Strategiškai svarbiausiose vietose
Magistraliniuose keliuose įrengtos itin didelės galios įkrovimo stotelės žymi sistemingo „Orlen“ degalinių elektrifikavimo pradžią – stoteles „Inbalance grid“ planuoja įrengti visame Lietuvoje veikiančiame 30 degalinių tinkle.
Šiuo metu jos jau veikia degalinėse abiejose A1 kelio pusėse Kryžkalnyje, taip pat „Orlen“ degalinėse Žiežmariuose, Palangoje, Nausodėje, Marijampolėje, Elektrėnuose ir Ukmergės gatvėje Vilniuje.
„Kalbant apie lokacijas, mūsų įkrovimo stotelių tinklas prisideda prie Lietuvos e-mobilumo žemėlapio formavimo: ant pagrindinių, į kaimynines šalis vedančių kelių, pajūryje, kuris stereotipiškai minimas kaip sunkiausiai pasiekiamas kalbant apie elektromobilumą Lietuvoje. Kadangi Lietuva kompaktiška, elektromobilių naudojimas čia itin patogus. Pavyzdžiui, mūsų tinklas jau dabar leidžia praktiškai visoje šalyje kliautis vien mūsų stotelėmis keliaujant bet kuria norima kryptimi“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Vienu iš labiausiai apkrautų e-mobilumo taškų, pasak bendrovės vadovo, tapo Kryžkalnis: čia fiksuota dienų, kai įkrovimo stotelėse elektromobiliai buvo kraunami be pertraukų, o dešimt produktyviausių vasaros savaitgalių sutapo su liepos vidurio ir rugpjūčio pabaigos kelionių piku.
„Lietuviai elektromobilių praktiškumą tradiciškai vis dar mėgsta matuoti pagal tai, ar jais galima nuvažiuoti nuo Vilniaus iki pajūrio. Akivaizdu, kad šiandien šis argumentas nebėra aktualus ir elektromobilio įveikiamas atstumas kelionių neberiboja. Daugelis prireikus automobilius tiesiog pasikrauna kelyje“, – Kryžkalnio stotelių populiarumą aiškina S. Stankus.
Elektromobilių plėtra formuoja ateities degalinių viziją
Laimonas Montrimavičius, „Orlen Baltics Retail“ vadovas, pastebi, kad elektromobilių plėtra jau dabar daro aiškią įtaką „Orlen“ degalinių tinklo vystymui.
„Matome augantį greito ir itin greito įkrovimo poreikį, ypač magistraliniuose ir tranzitiniuose keliuose. Todėl kartu su „Inbalance grid“ nuosekliai plečiame įkrovimo infrastruktūrą – nuo pavienių įkrovimo taškų iki visapusiškų įkrovimo parkų. Šie pokyčiai formuoja ir mūsų ateities viziją: degalinė tampa ne tik degalų, bet ir elektros, paslaugų bei poilsio centru, pritaikytu skirtingiems mobilumo poreikiams“, – sako L. Montrimavičius.
Jis priduria, kad elektromobilio įkrovimas, net ir naudojant greitą ar itin greitą stotelę, trunka ilgiau nei tradicinis degalų pylimasis. Dėl to didėja poreikis kokybiškoms papildomoms paslaugoms – patogiai kavinei, maitinimui, poilsio zonoms, švarioms sanitarinėms patalpoms.
Sunkiajam transportui svarbiose tranzitinėse vietose ties Žiežmariais, Kryžkalniu ir Marijampole pernai įrengtos stotelės, pritaikytos sunkvežimiams ir autobusams. Logistikos kompanijos jomis jau spėjo sėkmingai pasinaudoti.
L. Montrimavičiaus teigimu, sunkiojo elektra varomo transporto perspektyvas bendrovė vertina kaip strategiškai svarbias, ypač tarptautinio tranzito kontekste.
„Būtent todėl dalį degalinių planuojame transformuoti į įkrovimo parkus, pritaikytus ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir elektriniams sunkvežimiams bei autobusams. Tikimės spartesnio susidomėjimo šiomis transporto priemonėmis iš verslo. 300 kW galios įkrovimo infrastruktūra gali aptarnauti profesionalų transportą ir logistikos sektorių jau šiandien“, – teigia bendrovės vadovas.
Plėtrą užtikrina investuotojų pasitikėjimas
Plėsdama įkrovimo tinklą ir vystydama technologijas „Inbalance grid“ remiasi įvairiomis finansavimo priemonėmis.
Greitojo įkrovimo stotelių plėtrai panaudotos europinio projekto paramos lėšos, dalis investicijų pritraukta praėjusių metų pavasarį išplatinus 2 mln. eurų vertės obligacijas. Ši obligacijų emisija sulaukė dėmesio tiek iš privačių, tiek iš institucinių investuotojų ir paklausą viršijo 1,7 karto.
Technologijų vystymui įmonė pritraukia rizikos kapitalo fondų investicijas – neseniai pranešta, kad rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“, tarptautinė organizacija „EIT Urban Mobility“ ir keli verslo angelai į bendrovę investavo 1,8 mln. eurų.
„Įmonė auga ir plečia infrastruktūrą, bet tai daro protingai, apgalvotai ir subalansuotai. Turime tiek ES, tiek šalies institucijų, tiek privačių investuotojų pasitikėjimą – tai leidžia drąsiai dėlioti ateities planus“, – teigia S. Stankus.
