Elektronika.lt
 2025 m. spalio 9 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 9 d. 14:32
„AGON by AOC“ pristato du unikalius būdus pasiekti 320 Hz
Spalio 9 d. 11:39
Branduolinės energetikos inovacijos – į priekį stumia mokslas, stabdo biurokratija
Spalio 9 d. 08:26
70 ir 100 AG elektromobilis už prieinamą kainą? Taip, tai naujasis „Dacia Spring“!
Spalio 8 d. 20:48
Kinija rūpinasi žmonijos saugumu, ruošiamasi kritinės svarbos asteroidų perėmimo misijai (1)
Spalio 8 d. 18:50
„Google“ dirbtinis intelektas sulaukė ilgai laukto atnaujinimo, tačiau šią naujovę gali išbandyti ne visi
Spalio 8 d. 15:53
Ar Lietuva jau pasiruošusi įkrauti sunkųjį transportą?
Spalio 8 d. 13:40
Nuo keisto tunelio iki kvantinio kompiuterio: fizikos Nobelis trims kvantinių technologijų pradininkams
Spalio 8 d. 11:37
Darbo rinkai sparčiai keičiantis, kokių kompetencijų Lietuvai reikės ateityje?
Spalio 8 d. 08:36
KTU mokslininkas apie įteiktą fizikos Nobelio premiją: kaip subatominio pasaulio dėsniai keičia mūsų kasdienybę
Spalio 7 d. 20:24
Naujas Saulės paslapties raktas: NASA zondas užfiksavo iki šiol neregėtą dalyką
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?

Publikuota: 2021-11-16 16:29
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas žiniasklaidai

Visame pasaulyje kiekvieną sekundę nutekinami 63 el. pašto adresai, rodo naujausia kibernetinio saugumo sprendimų kompanijos „Surfshark“ statistika. Per dieną šis skaičius išauga iki 5,5 mln. – beveik tiek, kiek žmonių šiandien gyvena visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus.

Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Trys ketvirtadaliai adresų nutekinami kartu su slaptažodžiais, todėl tai daro realią žalą vartotojams – programišiai gali pasiekti kasdien žmonių naudojamas skaitmenines paskyras. Kibernetinio saugumo ekspertai išanalizavo, kokią įtaką žmonių gyvenimui turi sparčiai plintančios asmens duomenų nutekėjimo atakos.

„Didžioji dalis atakų rengiamos siekiant finansinės naudos, nes sukaupti duomenys parduodami suinteresuotiems asmenims. Vis tik pasitaiko atvejų, kai siekiama padaryti ir kur kas rimtesnę – reputacinę žalą. Šių metų vietinės duomenų nutekėjimo atakos Lietuvoje parodė, jog daugumai žmonių trūksta žinių, kaip elgtis netekus asmens duomenų ir kokie padariniai laukia tinkamai neapsisaugojus“, – sako Vytautas Kaziukonis, „Surfshark“ vadovas.

Kokie duomenys nutekinami dažniausiai?

Tyrimo duomenimis, nuo 2004-ųjų kiekvienas interneto vartotojas vidutiniškai du kartus neteko el. pašto adreso ir slaptažodžio, o iš 100 žmonių vidutiniškai pusė parado vartotojo vardą ir slaptažodžių kodavimo sistemas, kurios gali padėti pasiekti ir pačius slaptažodžius.

„Šių duomenų kombinacijos vagystė ypač pavojinga, nes programišiams tai gali padėti pasiekti vartotojų naudojamas interneto paskyras ir asmens duomenis jose. Be to, socialinių tinklų paskyros dažnai naudojamos prisijungiant prie kitų – mobiliojo ryšio, namų ar net darbui skirtų – paslaugų puslapių. Gavus prieigą prie socialinių tinklų paskyros, tikėtina, jog nusikaltėliai galės prisijungti ir prie daugiau platformų“, – aiškina V. Kaziukonis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad iš 100 žmonių atakų metu vidutiniškai 18 neteko vardo ir pavardės, 16 – tik vardo, 14 – šalies, kurioje gyvena, pavadinimo, pavardės, gimimo datos ar lyties, 9 – telefono numerio. Tuo tarpu itin jautri informacija nutekinama itin retai. Tik 1 žmogus iš 100 neteko sveikatos ar finansinių duomenų – kredito reitingo, pajamų dydžio, ūgio ar kraujo grupės.

„Kuo daugiau asmens informacijos pasisavinama, tuo aiškesnį žmogaus paveikslą programišiai gali nupiešti. Tai leidžia nusikaltėliams kurti specialiai žmonių pomėgius, gyvenimo būdą ar situaciją atspindinčias socialinės inžinerijos atakas. Užmezgus asmeniškesnį pokalbį, žmonės lengviau apsigauna, nes mano, kad pasiūlymas iš tiesų skirtas jiems ir yra pasiruošę paprasčiau į nusikaltėlių rankas atiduoti savo asmeninius duomenis ar net pinigus“, – pasakoja V. Kaziukonis.

Programišių taikiklyje – socialinių tinklų paskyros

2021 m. gali būti rekordiškai sėkmingi programišiams – jau dabar užfiksuota penktadaliu daugiau atakų nei pernai, nors dar neprasidėjo didžiosios metų šventės, kurių metu nusikaltėliai suaktyvėja. Bet kas nutinka su nutekintais duomenimis?

V. Kaziukonis teigia, kad skirtingi duomenys gali sukelti skirtingas problemas – nuo nepageidaujamų žinučių iki tiesioginės finansinės žalos.

„Pavyzdžiui, jei nutekinamas vartotojo el. pašto adresas ir slaptažodis, šie duomenys gali būti pasitelkti vadinamosiose pakartotinio naudojimo atakose. Jų metu įsilaužėliai gauna vienos paskyros slaptažodį ir bando jį naudoti prisijungdami prie kitų paskyrų. Užuot praradę prieigą prie vienos paskyros, tokiu būdu vartotojai gali susidurti su daugybe papildomų problemų“, – aiškina ekspertas.

Jei nusikaltėliai gauna prieigą prie asmeninės ar verslo socialinių tinklų paskyros, taip pat dažnai vykdomos ir vadinamosios fišingo (angl. phishing) atakos. Jų metu žmonės masinami neįtikėtinais pasiūlymais, kuriais susižavėję netikėtai patenka į programišių rankas.

„Turbūt garsiausiai nuskambėjusi tokio tipo atako nutiko praėjusių metų liepą, kai buvo pagrobtos žinomų žmonių „Twitter“ paskyros. Jose pasirodė melagingos žinutės apie neva nemokamai vartotojams atgal dalinamas kriptovaliutas už jų suaukotus pinigus. Žinutėmis „pasidalino“ Donaldas Trumpas, Joe Bidenas, Barackas Obama, Kanye Westas ir kitos žvaigždės, tad nepatyrusiai akiai galėjo pasirodyti, kad pasiūlymas tikras. Šis pavyzdys rodo, kad tokio tipo atakos gali būti pavojingos ne tik duomenis praradusiam žmogui, bet ir jo aplinkai“, – pasakoja V. Kaziukonis.

Fišingo atakos gali būti vykdomos ne tik įsilaužus į socialinių tinklų paskyras, bet ir išsiaiškinus telefono numerį ir žmogaus vardą. Tokiu būdu į telefoną lygiai taip pat gali būti siunčiamos melagingos žinutės su masinančiais pasiūlymais ir nepatikimomis nuorodomis.

Saugoti būtina ir kitą informaciją

Anot V. Kaziukonio, žmonės po truputį pradeda suprasti el. pašto ir slaptažodžių saugumo svarbą, bet vis dar nežino, kad ir kita asmeninė informacija programišiams gali būti taip pat naudinga.

Jei nutekinama itin jautri asmeninė informacija, kaip pavyzdžiui, vartotojo kredito reitingas, ūgis ar batų dydis, ji padeda programišiams sukurti konkrečiam žmogui skirtas ir pritaikytas atakas.

„Nutekėjus banko klientų kreditų reitingams, aukštą kredito reitingą turintys žmonės gali gauti, pavyzdžiui, su „sveikais“ finansiniais įpročiais susijusius pasiūlymus – investavimo galimybes, asmeninių finansų programėlių reklamą. O žemą reitingą turintys – masinančius greitųjų kreditų ar lengvo uždarbio pasiūlymus. Tokiais atvejais žmonės apgaule linkę patikėti lengviau, nes ji atspindi natūralius jų įpročius ir pomėgius, todėl neatrodo įtartina“, – aiškina V. Kaziukonis.

Kaip apsisaugoti?

Saugumo ekspertas pateikia trumpą atmintinę, kuri gali padėti nuo programišių atakų apsisaugoti lengviau:

  • Venkite įtartinų ir nepažįstamų nuorodų el. laiškuose, žinutėse ar kitur internete. Jos dažniausiai veda į apgaulingus puslapius, kur grėsmė prarasti dar daugiau duomenų smarkiai išauga.
  • Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą (angl. 2FA). Tai atsitiktinis kodas, sugeneruojamas kiekvieno prisijungimo prie paskyrų metu, kai įvedami prisijungimo duomenys. Ši funkcija leis užtikrinti paskyrų apsaugą, jei el. paštas ir slaptažodis bus nutekinti – be sugeneruojamo kodo paskyrų pasiekti nepavyks.
  • Naudokite slaptažodžių valdiklius. Tai specialios programėlės, kuriose saugomi vartotojų slaptažodžiai. Tokiu būdu jų nepamiršite, o jei kai kurie jų bus pagrobti, apie tai programa informuos ir padės duomenis atnaujinti.
  • Atsiskaitymams naudokite vienkartines korteles (angl. disposable cards). Skaitmeninės atakos metu praradus atsiskaitymams skirtos kortelės duomenis, programišiai negalės pasiekti pagrindinių vartotojo banko paskyrų.
  • Naudokite internetinės apsaugos priemones – virtualius privačius tinklus (VPN), antivirusines. Šie sprendimai padės tais atvejais, jei vartotojai patys to nežinodami pateks į pavojingus puslapius.

15min.lt

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija

Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios. Vis dėlto dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad ši priemonė suteikia visišką apsaugą nuo visų kibernetinių grėsmių.

Iš anoniminio srauto – į lojalius klientus: į pagalbą – sena gera naujienlaiškių rinkodara

Nuolat besikeičiančių algoritmų pasaulyje verslai vis dažniau atsigręžia į nuosavus informacinius kanalus, vienas kurių – elektroninis paštas, kurį valdote būtent jūs. Pasitelkus elektroninius naujienlaiškius, auditorija savo noru pasirenka prenumeruoti jūsų turinį, o surinktų kontaktų sąrašas jau yra jūsų.

Senjorai – lengvas grobis internete? Ekspertas patarė, kaip apsaugoti artimuosius

Šiandien dauguma kasdien naudojasi išmaniaisiais telefonais, socialiniais tinklais ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, o jaunesnėms kartoms tai įprasta nuo vaikystės. Tačiau vyresniems žmonėms interneto pasaulis ne visuomet toks savaime suprantamas – vieni geba juo puikiai naudotis, kitiems jis išlieka iššūkis.

2025-09-28 17:31
Už kiek parduotumėte savo „Facebook“ paskyrą? Programišiai tai daro už mažiau nei 1 eurą
2025-09-26 17:26
Kaip kompiuterinį namų tinklą ir savo duomenis padaryti saugesniais
2025-09-16 14:46
Kaip sukurti įkraunamą „macOS Sequoia“ USB diegimo diską
2025-09-09 14:35
Kaip sumažinti pykinimą kai naudojate „iPhone“ ar „iPad“ transporto priemonėje
2025-09-01 17:29
Kai šaldytuvas tampa šnipu: ko neišvengsime daiktų interneto eroje
2025-08-30 08:24
„Gmail“ vartotojai sulaukia naujų sukčių laiškų: atsakė, kaip atpažinti apgaulę
2025-08-29 17:51
„Patvirtinkite, kad nesate robotas“ – kaip vienas mygtuko paspaudimas gali sukelti didelių nemalonumų?
2025-08-26 08:46
Kaip „watchOS 11“ laikinai sustabdyti aktyvumo žiedus
2025-08-24 10:30
Kaip „macOS Sequoia“ nurodyti neslėpti naudotojo „Library“ aplanko
2025-08-22 20:23
Patarė, kaip gauti iš „Gmail“ 15 GB nemokamai
2025-08-11 08:27
Kaip „macOS Sequoia“ nurodyti tarp langų nepalikti tarpų
2025-08-07 14:27
Vis rečiau klausiame „Google“? Ekspertai paaiškino, kaip pakliūti į dirbtinio intelekto robotų atsakymus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama