Daugeliui išmaniųjų telefonų naudotojų sudaužyti savo įrenginio ekraną teko bent kartą gyvenime, o kai kuriems tai nutinka ir dažniau. Elektronikos draudimo įmonės „NowSourcing“ duomenimis, sudaužę savo telefonus net 59 proc. žmonių pasirenka pirkti naują įrenginį ir ši dilema įvykus nelaimei kamuoja daugelį, net jeigu gedimas yra ir mažiau reikšmingas nei dužęs ekranas. Apie tai, kada savo įrenginį verta atsinaujinti, o kada dar apsimoka jį taisyti, pasakoja „Can‘t Stop“ telefonų taisyklos vadovas Alimas Rubinskis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Svarbiausias kriterijus – remonto kaina
Dažniausiai taikoma taisyklė – remontuoti apsimoka, jei taisymo kaina neviršija pusės naujo, panašios klasės telefono vertės. Visgi Alimas Rubinskis aiškina, kad ši taisyklė – nepakankamai tiksli: „Jeigu dužo telefono ekranas, bet jis vis dar veikia, tai įrenginį verta taisyti tik tuo atveju, jeigu taisymas neviršija trečdalio telefono kainos. Jeigu ekranas nebeveikia, tuomet iš tiesų galima taikyti pusės telefono vertės taisyklę. Dažnai dūžta ir telefonų nugarėlės – jas taisyti verta tik tuo atveju, jeigu tikrai labai rūpi estetika ir telefonas dar nėra senas. Kitu atveju paprasčiau uždėti dėklą.“
Pavyzdžiui, renkantis originalias detales, „iPhone 14 Pro Max“ ekrano keitimas kainuoja 350 eurų, galinio stiklo keitimas – 130 eurų, o baterijos keitimas – 120 eurų. Naujas šio modelio telefonas vis dar kainuoja nemažą sumą, todėl jį taisyti verta. Na, o „Galaxy S21 Ultra“ ekrano keitimas gali kainuoti net 314 eurų, nors tai – beveik 5 m. senumo telefonas, todėl tokių darbų atlikti tiesiog nebeapsimoka.
Remonto kaina ir sudėtingumas priklauso nuo gedimo pobūdžio. Programinės įrangos trikdžiai dažnai išsprendžiami greitai ir nebrangiai, o fiziniai pažeidimai, pavyzdžiui, sudužęs ekranas, reikalauja didesnių investicijų. Brangiausiai gali kainuoti pagrindinės plokštės remontas arba įrenginio pažeidimai dėl sąlyčio su skysčiais.
Pastebima, kad kuo įrenginys senesnis, tuo sunkiau gali būti gauti kokybiškų atsarginių dalių. Tai ypač aktualu 3–4 metų ir senesniems modeliams, kurių originalių komponentų gamyba dažnai būna nutraukta. Standartinių detalių, pavyzdžiui, ekrano ar baterijos, keitimas yra paprastesnis, tačiau retesni gedimai, kaip mikrofono ar pagrindinės plokštės, gali tapti rimtu iššūkiu.
Pasak specialisto, taip pat svarbu įvertinti, ar įrenginys vis dar tenkina vartotojo poreikius. Jei telefono sparta ir kitos galimybės vis dar yra pakankamos, o programinė įranga vis dar gauna saugumo atnaujinimus, remontas gali pratęsti jo tarnavimo laiką dar keleriems metams. Naujausi „iPhone“ modeliai atnaujinimus gauna apie 7 metus, o daugelis „Android“ flagmanų ir vidutinės klasės prietaisų – nuo 4 iki 7 metų, tai reiškia, kad daugelis gali keisti savo telefoną kas 5 metus ar net rečiau.
Kada remontuoti nebeverta?
Nors taisymas dažnai yra racionalus pasirinkimas, pasitaiko situacijų, kai vertėtų apsvarstyti naujo įrenginio įsigijimą. Vartotojams rekomenduojama racionaliai įvertinti finansines galimybes, asmeninius poreikius ir įrenginio būklę. Šiais atvejais telefono remontuoti dažniausiai nebeapsimoka:
- Remonto kaina artima naujo telefono vertei. Jei taisymo sąmata viršija 50–60 proc. naujo analogiško prietaiso kainos.
- Įrenginys nebegauna saugumo atnaujinimų. Tai kelia ne tik kelia grėsmę asmens duomenų saugumui, bet ir reiškia, kad telefonas jau po kurio laiko palaikys vis mažiau programėlių, jį naudoti bus vis mažiau patogu.
- Pasikartojantys arba kompleksiniai gedimai. Jei be pagrindinės problemos pastebimi ir kiti trūkumai (pvz., sparčiai senkanti baterija, lėtas veikimas).
A. Rubinskis primena, kad netaisomą arba nebenaudojamą telefoną svarbu atiduoti į specializuotus elektronikos atliekų surinkimo punktus, o ilgesnis turimų įrenginių naudojimas prisideda prie Žemės resursų tausojimo: „Pasirinkimas taisyti, o ne pirkti naują įrenginį, prisideda prie elektronikos atliekų mažinimo.
Pasaulinių tyrimų duomenimis, kasmet išmetama apie 435 tūkst. tonų išmaniųjų telefonų, tačiau perdirbama vos 16 proc. šių įrenginių. Likusi dalis patenka į sąvartynus, kur teršia aplinką pavojingomis medžiagomis. Reikėtų nepamiršti, kad įrenginių taisymas leidžia tausoti ir gamybai naudojamus išteklius: retuosius metalus, plastiką ir energiją.“
Paieška archyve
