Statinio informacinis modeliavimas (angl. building information modeling, BIM) jau seniai yra tapęs kertine šiuolaikinių statybos projektų technologija, palengvinančia projektų optimizavimą ir jų valdymą per visą pastatų gyvavimo ciklą. BIM naudojimas leidžia supaprastinti darbų eigą, sumažinti klaidų skaičių ir patobulinti sprendimų priėmimo procesus. Vis dėlto, ne visi vystytojai ir statytojai yra linkę naudotis šia metodologija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Vystytojai, statytojai nori ne tik sutaupyti, bet ir greičiau gauti statybos leidimus bei pradėti darbus. Projektavimo darbus galima kur kas kokybiškiau atlikti pasitelkus informacinį modeliavimą, bet dėl to išauga projekto kaina. Be to, jei projektuotojai – nusiteikę neigiamai, nes dėl BIM projektą teks daryti ilgiau, užsakovams tenka persvarstyti prioritetus, kurie – ne visada BIM naudai“, – sako Virginija Rimšelienė, statinių informacinio modeliavimo ekspertė, „BIMhub“ vadovė.
Ji paaiškina, kad projekto kainą gali padidinti projektuotojai, jei statybos projektą norima parengti naudojant BIM metodologiją, ko galbūt jie nėra darę prieš tai. Taip pat gali skirtis projektinių pasiūlymų kainos, jei užsakovui pateikiamos dvi versijos: su BIM ir be.
„Jei vystytojas nusprendžia pasitelkti BIM, o projektuotojai projektus rengia ne skaitmeninių modelių pagrindu, pastariesiems atsiranda daugiau darbo. Vadovaujantis tokiu scenarijumi jiems reikia parengti brėžinius, rankiniu būdu suskaičiuoti sąnaudų žiniaraščius, ir dar padaryti statinio modelį. Tačiau pradėjus nuolat taikyti BIM metodologiją, darbo eiga – supaprastėja, klaidų skaičius – sumažėja, o statybos projektai tampa efektyvesni ir ekonomiškesni“, – pabrėžia V. Rimšelienė.
Leidžia ženkliai sutaupyti
Ekspertės teigimu, nelengva įvertinti, kiek lėšų leidžia sutaupyti skaitmeninis modeliavimas. Anot jos, viskas priklauso nuo projektuotojų kompetencijos ir patirties.
„Jei projektuotojai nuolat rengia skaitmeninius statinių modelius, iš jų generuoja kiekių žiniaraščius, tai kiekvieno paskesnio projekto parengimo laikas turėtų trumpėti. Kad tai ir įvyktų, tokių procesų šlifavimui reikia ir laiko, ir asmeninio noro tobulėti. Tačiau jei projektuotojai dirba kaip dirbę, o tik kažko iš trečiųjų šalių prašo parengti skaitmeninį projekto dalies modelį, paties projekto kaina gali ženkliai išaugti. Sunku apibrėžti, kokia galėtų būti vidutinė projekto kaina, nes ir projektai, ir juos kuriantys žmonės yra skirtingi“, – sako specialistė.
V. Rimšelienės teigimu, BIM sukuriamą taupymo efektą galima įvertinti tiek per laiką, kiek greičiau, tiek ir kaip kokybiškai, su kuo mažiau korekcijų ir perdarymų projektas buvo atliktas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad pasitelkus skaitmeninį modeliavimą, vidutiniškai sutaupoma nuo 10 iki 50 proc. projektui skirtų lėšų.
Sumažėja klaidų tikimybė
Nors statinių informacinis modeliavimas ir vilioja savo finansine nauda, dalis statybų verslo organizacijų vis dar linkusios jo atsisakyti. Tarp to priežasčių įvardijami nenoras keisti esamos tvarkos, taip pat vengimas investuoti į pažangias sistemas.
„Skaitmeninis modeliavimas padeda ne tik pažvelgti į būsimą statinį iš visų pusių, bet ir išvengti klaidų, kurios įprasto projekto metu pasimatytų jau tik statybų eigoje. Tuomet pradeda lįsti tokie dalykai, kaip „kažkas kažkur nebetelpa, reikia perprojektuoti“ ir pan. Ne pats maloniausias dalykas statytojams yra ir demontavimas bei permontavimas: taip ne tik gaištamas laikas, bet ir išauga sąnaudos, dalį kurių pasiima subrangovai“, – paaiškina V. Rimšelienė.
Anot jos, klaidos projektavime labiausiai pasimato neįvertintuose sprendiniuose ir dėl to atsiradusiuose perdarymuose, taip pat nukrypimuose nuo užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, pastate pageidaujama turėti 2,3 metro vidinio aukščio stovėjimo aikštelę. Tačiau sumontavus visas būtinas priešgaisrines ir kitas sistemas, vidinis aukštis sumažėja iki 2,1 metro, o vietomis – ir dar labiau.
Be klaidų eliminavimo, skaitmeniniuose modeliuose taip pat atsižvelgiama ir į kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, gamybos ir pasiruošimo statyboms optimizavimą.
„Tarkim, jei paruoštų modelių pagrindu konstruktoriams išduodame angas, jie dar projektuodami ir prieš pateikdami informaciją į surenkamų gaminių gamyklas jau turi pažymėję konkrečias vietas, kur turi būti padarytos angos. Jei dalis angų bus praleista arba dėl keitimų reikės jau statybvietėje gręžti naujas angas ar atlikti papildomus tvirtinimus, visa tai kainuos ir pinigus, ir nervus“, – teigia „BIMhub“ atstovė.
BIM vien projektavime – neužteks: reikalingi ilgalaikiai sprendimai
BIM yra svarbus statinių projektavimo stadijoje, tačiau ne ką mažiau dėmesio vystytojai ir investuotojai turėtų skirti ir priežiūros (angl. maintenance and operations) etapui. Pasak statinių informacinio modeliavimo ekspertės, pastato priežiūrai per visą jo gyvavimo ciklą skiriama kur kas daugiau – 80–90 proc. – lėšų nei projektavimui, kuriam prireikia 10–20 proc. visam projektui skirtų investicijų.
„Tie mažiausiai 10 proc. lėšų, sutaupytų nuo pastato priežiūros, gali tapti papildomomis investicijomis. Nors įstatymai kol kas reglamentuoja skaitmeninių modelių rengimą tik tam tikromis sąlygomis, patys vystytojai turėtų būti suinteresuoti sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje, o ne vien trumpuoju laikotarpiu, kai rengiamas projektas“, – tikina V. Rimšelienė, statinių informacinio modeliavimo ekspertė, „BIMhub“ vadovė.
Paieška archyve
