Maždaug prieš dešimtmetį į užmarštį grimzdusių QR kodų (angl. Quick Response code) populiarumas išsivysčiusiose šalyse 2014–2021 m. išaugo apie 50 proc., rodo statistikos bendrovės „Statista“ duomenys. QR kodai dabar yra naudojami įvairiose srityse – nuo skiepų pažymėjimų iki restoranų, galerijų ar ligoninių. Tačiau į šią technologiją jau taikosi ir sukčiai – jie kodus pakeičia taip, kad vietoje mokesčio už vietą automobilių aikštelėje jūsų pinigai būtų nusiunčiami į apgavikų sąskaitą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors 2011–2013 m. išmaniųjų technologijų ekspertai QR kodą pasmerkė išnykti, mat to meto tyrimai rodė, kad jo nenuskaitydavo nė 20 proc. visų išmaniųjų įrenginių naudotojų, 2019 m. kirtusi Covid-19 pandemija privertė verslus iš naujo permąstyti savo strategijas rašoma pranešime spaudai. Kilo naujų klausimų: kaip išvengti kontakto? Kaip palengvinti prieigą prie paslaugų? Ką dar galima padaryti dėl vartotojų?
Paaiškėjo, kad QR kodas – puiki alternatyva, kuria paprasta naudotis, o jame telpa bet kokio tipo informacija. Ir jei žiūrėjote kasmetines Nacionalinės amerikietiško futbolo lygos atkrentamųjų varžybų finalo rungtynes – Supertaurę (ang. Super Bowl) – tai viena sėkmingiausių reklamų buvo paprasčiausias QR kodas, šokinėjantis per ekraną, kuris vedė į kriptovaliutos keityklos internetinę svetainę. Tačiau paprastumas gali atsisukti ir prieš mus pačius – pakliuvęs į piktavališkai nusiteikusių žmonių rankas, jis gali atnešti ne tik naudos, bet ir skaudžių pasekmių.
Sugrįžo ir sukčiai
Tobulėjant technologijoms vis gudresni tampa ir sukčiai. Įsivaizduokite – norite susimokėti už vietą automobilių stovėjimo aikštelėje. Jūs nuskaitote QR kodą, tačiau po kurio laiko pastebite, kad mokėjimas už stovėjimą neatliktas, o iš jūsų sąskaitos vis tiek nuskaičiuoti pinigai. Kaip taip galėjo nutikti?
Šių metų sausį Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad nusikaltėliai skaitmenines etiketes naudoja ne tik norėdami pavogti asmeninius duomenis, bet ir pasisavinti pinigus. Apgavikai pakeičia iš pažiūros patikimus QR kodus su nuorodomis į kenkėjiškas aplikacijas ar svetaines.
Per jas sukčiams suteikiama prieiga prie gyventojų asmeninės informacijos, banko sąskaitų, mobiliųjų įrenginių. Tokių apgavysčių itin padaugėjo pandemijos metu, kai QR kodai tapo daugybės žmonių kasdienybe.
Tačiau tai nereiškia, kad turime jų visai atsisakyti. Štai keli patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių:
- Nenuskaitykite neaiškių, „vienišų“ QR kodų. Ypač jei juos pamatote fizinėse vietose, pavyzdžiui, užklijuotas ant autobusų stotelių.
- Tikrinkite nuorodas, į kurias jus nukreipia nuskanuotas QR kodas. Tiek patikima, tiek ir nesaugi svetainė gali turėti beveik vienodus pavadinimus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į skyrybos ženklus, rašmenis, domeną ir kt. Pavyzdžiui, jei nuoroda visada buvo komunikacija.lt, o dabar yra komunikOcija.lt, tuomet geriau pačiam naršyklėje suvesti teisingą adresą.
- Mobiliąsias programėles parsisiųskite tik iš tam skirtų aplikacijų parduotuvių, pvz. „Apple Store“, „Google Play“ ir kt.
- Jeigu sulaukėte pranešimo, kuriame prašoma patvirtinti mokėjimą ar kitą operaciją su QR kodu, pirmiausia pasitikrinkite, ar nuoroda patikima. Geriausia el. mokėjimus atlikti tiesiogiai per el. bankininkystės svetaines.
- Venkite QR kodus nuskaitančių programėlių. Daugumoje išmaniųjų telefonų ši funkcija jau yra įdiegta standartinėje kameros programėlėje. Jei automatinio skaitytuvo jūsų telefone nėra, parsisiųskite tik tą programėlę, kuri yra teigiamai įvertinta daugelio vartotojų.
Budrumas – vienas iš pagrindinių prioritetų. Sukčiai prisitaiko prie naujų technologijų ir veikia neįtikėtinai greitai. 1994 m. Japonijoje sukurtas QR kodas – ne išimtis, todėl itin svarbu jį kritiškai įvertinti prieš skanuojant. Jei vis dėlto nuskaitėte kenkėjišką kodą ir manote, kad praradote pinigus ar asmeninius duomenis, būtinai praneškite policijai ir savo finansų įstaigai.
Viktoras Kamarevcevas, asociacijos „Infobalt“ eIDAS grupės pirmininkas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.
Paieška archyve
