Elektronika.lt
 2025 m. rugsėjo 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugsėjo 12 d. 14:31
Keliauti pajūryje – dar patogiau ir tvariau: kursuoja elektriniai autobusai
Rugsėjo 12 d. 11:18
Vaikų apsauga ar orveliška kontrolė: kas slypi už „Chat Control" reglamento?
Rugsėjo 12 d. 08:11
„Mercedes-Benz“ pristatė naujos kartos savo populiariausią modelį
Rugsėjo 11 d. 20:20
Mokslininkai pripažįsta: humanoidai iš esmės sukurti neteisingai, štai kodėl tai yra didelė problema
Rugsėjo 11 d. 17:19
Elektromobilumo rinka – kryžkelėje: kaip užtikrinti tolesnę jos plėtrą?
Rugsėjo 11 d. 14:23
Savarankiško gyvenimo pradžia: kaip vartoti elektrą, kad pinigų liktų daugiau?
Rugsėjo 11 d. 11:24
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba: atsakomybė už dirbtinį intelektą tenka žmogui
Rugsėjo 11 d. 08:38
„Škoda“ pristatė elektrinį ateities universalą – „Vision O“ koncepciją
Rugsėjo 10 d. 20:53
Kinijos technologinė pažanga stebina visą pasaulį: pademonstruota įspūdinga plūduriuojanti turbina
Rugsėjo 10 d. 17:01
Nuo „Pac-Man“ iki „Mortal Kombat“: arkadinių žaidimų pakilimas ir nuosmukis
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Fun football drills
Football Training Equipment, Defending drills football, Kids football training kit
Reklama
 Patarimai » Programinė įranga Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

7 mitai apie kibernetinį saugumą: antivirusinės programos nėra visagalės

Publikuota: 2022-03-09 12:39
Tematika: Programinė įranga
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas žiniasklaidai

Kompiuteryje ar telefone įdiegtą antivirusinę programą daug žmonių laiko visapusišku saugumo garantu, tačiau vien ja aklai pasitikėti yra didelė klaida, sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė. Ji paneigia šį ir dar 7 mitus apie kibernetinį saugumą, kurie tebėra gajūs ne tik tarp žmonių, bet ir versle.

7 mitai apie kibernetinį saugumą: antivirusinės programos nėra visagalės
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Didėjant technologijų vaidmeniui tiek versle, tiek mūsų kasdieniame gyvenime, neatsilieka ir kibernetinės grėsmės, kurių augimas pandemijos metais buvo skaičiuojamas ne procentais, o kartais: „Deep Instinct“ tyrimo duomenimis, kenkėjiškų programų paplitimas išaugo daugiau nei keturis kartus, o išpirkos reikalaujančių virusų augimas viršijo penkis kartus. Taigi kibernetinis saugumas šiandien svarbus kiekvienam iš mūsų, o klaidingos žinios ar įsitikinimai gali pakenkti ne tik jums, bet ir jūsų darbovietei“, – pranešime spaudai įspėja O. Baranauskienė.

Taigi kokie yra labiausiai paplitę mitai apie kibernetinį saugumą?

„Naudoju antivirusinę programą ir to visiškai užtenka“

Antivirusinė programa išties yra svarbi ir net būtina kibernetinio saugumo priemonė, tačiau ji neturėtų būti vienintelė.

„Antivirusinių programų gamintojai lenktyniauja, kurie pirmieji aptiks naujas grėsmes ir jas užkardys. Tačiau naujos spragos, virusai, įsilaužimo būdai ir kiti kenkėjiški kodai kuriami nuolat, taigi visada yra pavojų, apie kuriuos jūsų naudojama programa paprasčiausiai nežino. Be to, antivirusiniai sprendimai būna skirtingų lygių ir funkcionalumų – viena yra naudoti nemokamą programą, kuri tik tikrina kompiuterio failus, ir visai kas kita turėti sprendimą, kuris realiu laiku analizuoja visą į kompiuterį ar telefoną ateinantį interneto duomenų srautą“, – sako O. Baranauskienė.

Ji pataria ir naudojantis kompiuteriu ar telefonu išlikti budriems bei neatverti landų virusams ar programišiams – neatidaryti įtartinų laiškų ar nuorodų, naudotis tik patikimu „Wi-Fi“ tinklu, o prisijungus prie viešo „Wi-Fi“ naudoti VPN ryšį, visada įdiegti paskutinius operacinės sistemos ir programų atnaujinimus, prijungus svetimą USB atmintinę ar išorinį kietąjį diską pirma jį visą nuskenuoti antivirusine programa, bent kartą per savaitę atlikti pilną sistemos patikrinimą, kur įmanoma naudoti patvirtinimą dviem veiksmais ir t. t.

„Virusai man nebaisūs, nes naršau tik patikimose svetainėse“

Naršant tik žinomose ir patikimose svetainėse rizika pasigauti kompiuterio ar telefono virusą gerokai sumažėja, bet nėra lygi nuliui, kadangi jis gali rasti ir kitų landų. Pavyzdžiui, kenkėjiškas kodas gali būti patalpintas nekaltai atrodančiame reklaminiame skydelyje ar svetainėje, į kurį jis nukreipia.

Be to, virusai į įrenginį gali patekti ne tik per lankomas interneto svetaines, bet ir per el. laiškus, įdiegtas programas, socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles, išorines laikmenas, nesaugų „Wi-Fi“ ryšį ir kitais būdais.

„Apple“ įrenginių neįmanoma užkrėsti virusu“

Šis mitas yra dar iš tų laikų, kai „Apple“ kompiuterius naudojo tik entuziastai, o itin ribota rinka buvo viena iš priežasčių, kodėl programišiai nesivargino ieškoti landų „Mac“ kompiuteriuose. Visgi šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi – „Mac“ užima daugiau nei 15 proc. pasaulinės kompiuterių rinkos, o „iPhone“ yra atsiriekę beveik trečdalį išmaniųjų telefonų pyrago.

Taip, „Apple“ vystomos operacinės sistemos yra uždarojo kodo ir turi integruotus saugumo sprendimus, tačiau kenkėjiškų programų kūrėjai taikosi ir į jas. Taigi „Apple“ įrenginių naudotojai taip pat turi rūpintis saugumu, o mažiausia ką jie turėtų daryti – tai diegti operacinės sistemos naujinius ir pataisymus vos jiems pasirodžius.

„Telefonui virusai pavojaus nekelia“

Naudodamiesi mygtukiniais telefonais dėl virusų nesukome galvos – kas jau čia kurs virusą daiktui, kuriuo tik paskambinti, parašyti SMS ir „Gyvatėlę“ sužaisti galime? Viskas pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams, kuriuose galėjome patys diegti įvairiausias programėles. „AV-TEST Institute“ vien per praėjusius metus aptiko apie 3,4 mln. naujų kenkėjų „Android“ operacinei sistemai.

Maža to, tarp išmaniųjų telefonų virusai plinta net SMS žinutėmis. „Toks kenkėjas, pavadinimu „Flubot“, pernai metų pabaigoje itin aktyviai plito Skandinavijos šalyse – žmonės nuo pažįstamų kontaktų gaudavo SMS žinutę su nuoroda, o ją paspaudus telefone buvo įdiegiamas duomenis vagiantis ir šnipinėjantis virusas, kuris automatiškai išplatindavo save adresų knygelėje esančiais kontaktais“, – pastebi „Telia“ ekspertė.

Ji pataria ir telefone naudoti antivirusinę programą, taip pat nespausti įtartinų nuorodų ir programėles diegti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „Apple App Store“.

„Mano įrenginyje nėra nieko svarbaus, todėl virusai man nepavojingi“

Net jei kompiuterį naudojate tik naršymui internete ir žaidimams, o telefone laikote tik savo augintinio nuotraukas, tai anaiptol nereiškia, kad jūs negalite tapti programišių taikiniu. Dauguma kenkėjiškų programų apskritai nesirenka savo aukų, o stengiasi patekti visur, kur tik gali.

Be to, tik dalis jų yra skirtos šnipinėjimui ir pinigų vagystėms, tačiau yra daugybė virusų, kurie gali naudoti jūsų kompiuterio ar telefono išteklius, pavyzdžiui, kasti virtualioms valiutoms ar vykdyti DDoS atakas. Taip pat net žemas pareigas įmonėje užimančio žmogaus įrenginiu, socialinio tinklo profiliu ar kitais duomenimis programišiai gali pasinaudoti tam, kad pasiektų jiems reikalingus verslo duomenis ar kontaktus.

„Jei kompiuteris ar telefonas bus užkrėstas virusu, aš tai iškart pastebėsiu“

Praėjo tie laikai, kai į kompiuterį patekęs virusas kaip mat jį „užlauždavo“ ar pastebimai sulėtindavo jo darbą. Taip, tokių virusų vis dar yra, tačiau nemaža dalis naujos kartos kenkėjiškų programų yra specialiai kuriamos taip, kad nepastebimai veiktų fone ir, pavyzdžiui, vogtų įrenginyje esančius duomenis ar šnipinėtų vartotoją. Ir jei antivirusinė programa tokio kenkėjo dar neatpažįsta arba tiesiog ilgą laiką jos neatnaujinote, apie virusą jūs galite taip ir nesužinoti.

„Naujas telefonas ar kompiuteris yra saugus“

Vien tai, kad daiktas yra visiškai naujas, negarantuoja jo saugumo.

„Įsigijus naują telefoną ar kompiuterį visų pirma vertėtų patikrinti, ar jame įdiegta naujausia operacinės sistemos versija ir ar yra programų naujinių. Taip pat reikėtų įdiegti antivirusinę programą ir nustatyti slaptažodį ar kitą apsaugą, kad, įrenginį pametus ar netyčia palikus, jo duomenys būtų saugūs. Beje, jei įsigijote naudotą telefoną ar kompiuterį, pirmas dalykas, ką turėtumėte atlikti, yra pradinių nustatymų grąžinimas ištrinant visus duomenis – taip būsite tikri, kad senasis savininkas, tyčia ar netyčia, nepaliko kažko paslėpto“, – pataria O. Baranauskienė.


15min.lt

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
„X“, „Meta“ ir „Pinterest“ nori žinoti, kur esate. Kaip apsisaugoti?

Prieš keletą savaičių „Instagram“ išleido naują buvimo vietos dalinimosi funkciją, kuri leidžia kitiems gyvai sekti tikslią jūsų buvimo vietą. Ši funkcija paskatino ekspertus pasigilinti, ką tiksliai socialiniai tinklai veikia su žmonių buvimo vietos duomenimis.

SaaS sutarties derybų taktika: kaip apsaugoti kliento interesus?

Rinkoje vis daugiau įmonių pasikliauja programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) sprendimais. Kokie pagrindiniai SaaS sutarčių aspektai ir strategijos, padėsiančios klientams derėtis dėl SaaS sutarčių ir užsitikrinti sąlygas, kurios atitiktų jų ilgalaikius interesus?

Kaip teisingai suformuluota užklausa paverčia dirbtinį intelektą geriausiu jūsų kolega?

Įsivaizduokite, kad jūsų komandoje atsirado naujas narys – nematomas, bet visada šalia, pasirengęs veikti vos tik išgirdęs jūsų nurodymą. Kartais atrodo, kad jis jus supranta net geriau nei kai kurie kolegos. Tai ne mokslinė fantastika, o naujos kartos dirbtinio intelekto asistentai, kurie jau dabar tyliai, bet užtikrintai perima dalį mūsų darbo ir kasdienio gyvenimo užduočių.

2025-08-21 08:25
IT sutartys: ką turi žinoti kiekviena programavimo paslaugas teikianti įmonė
2025-08-03 11:20
Trys mažiau žinomos „ChatGPT“ programėlės funkcijos telefone – jas naudodami pasijusite DI asu
2025-07-24 20:24
Milijardai žmonių turės rimtų problemų: atnaujinkite savo interneto naršyklės nustatymus
2025-07-24 08:47
Kaip atstatyti ištrintą „Messages“ žinutę
2025-07-14 08:19
Kaip naudoti ir naujais žodynais papildyti „Apple Dictionary“ aplikaciją
2025-07-12 20:17
„Facebook“ slepia daugiau nei manėte: apie šias funkcijas nežino beveik niekas
2025-07-09 20:33
„YouTube“ gudrybės, kurias turėtų žinoti kiekvienas: pakeiskite šiuos penkis nustatymus, kurie suteiks patogumo
2025-07-08 08:20
Kaip „Messages“ aplikacijoje kontroliuoti siunčiamų nuorodų išvaizdą
2025-06-16 11:20
Ekspertas perspėja: populiari dokumentų pasirašymo platforma tapo nauju sukčių įrankiu
2025-05-02 08:50
Ekspertai atskleidė, kam ir kada geriau nenaudoti „ChatGPT“
2025-04-28 11:12
Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
2025-04-23 17:14
DI žaidimų meškos paslauga arba lengviau asmeninių duomenų neišviliosi
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama