Lapkričio 16-tąją visame pasaulyje minima tarptautinė tolerancijos diena. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad netolerantišką elgesį lemia vidinis nesaugumas, bet toleranciją galima ir ugdyti. Pagarbaus elgesio su aplinkiniais vaikus turėtų pirmiausia skatinti šeimos ir mokyklos aplinka. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pranešime žiniasklaidai priduria, kad su netolerancija susiduriama ir skaitmeninėje erdvėje, tačiau joje yra būdų filtruoti žalingą turinį, galintį turėti neigiamų pasekmių emocinei sveikatai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Netoleranciją iššaukia kelios priežastys
Anot psichologo, netoleranciją kitų atžvilgiu gali iššaukti kelios priežastys. „Viena jų – patirtis. Moksliniai tyrimai sako, kad vienas iš esminių tolerancijos formavimosi būdų – susidūrimas su žmonių skirtingumu įvairiose kultūrose ar socialinėse situacijose. Žmonėms, mažiau susidūrusiems su skirtingumu, tolerancija kaip savybė gali būti svetimesnė“, – sako M. Kriščiūnas.
Tolerancijos trūkumas taip pat gali būti siejamas su vidiniu nesaugumu, priduria ekspertas: „Galvojimas, kad skirtingi žmonės pakenks man ar mano artimiesiems, gali kelti nerimą, kas skatina ir specifinio požiūrio formavimąsi. Galiausiai tai gali būti kultūrinės priežastys. Augant ir gyvenant kultūroje, kurioje yra skatinamas vienodumas ir vienalytiškumas, skatinama diskriminacija, natūralu, kad tolerancija gali būti sunkiau pasiekiama.“
Sutinkama ir skaitmeninėje erdvėje
Netolerancijos apraiškas kitų atžvilgiu itin dažnai galima pastebėti skaitmeninėje erdvėje, o ypač – socialiniuose tinkluose. M. Kriščiūnas sako, kad labiausiai atpažįstama netolerancija pasireiškia per kalbą: įžeidinėjimus, skaudinančius epitetus, grasinimus, smurto skatinimus, bet gali būti ir paslėpta.
„Kartais nebesusimąstome, kad gyvename tam tikruose socialiniuose burbuluose, ypač socialiniuose tinkluose. Toks gyvenimas dažnai yra patogus, ir kartu sukeliantis sunkumų tuomet, kai susiduriame su žmonėmis ar požiūriais, kurie yra ypač nutolę nuo mūsiškių. Internete žmonės neretai pasislepia už anonimiškumo ir gali drąsiai ir viešai negerbti kitokių žmonių, gyvenimo būdų, požiūrių. Pagalvoti apie šias rizikas yra vertinga“, – pataria psichologas.
Anot jo, gyvo bendravimo metu galima gyvai matyti kito žmogaus reakcijas į ištartus žodžius ir poelgius, kas taip pat leidžia koreguoti savo elgesį dabar ir čia, žinant, kad kitą žeidžiame ar kitaip paveikiame.
Toleranciją galima ugdyti
M. Kriščiūno teigimu, tolerancijos gyvenime labiau išmokstama nei įgyjama: „Vaikai, susiduriantys su skirtingomis aplinkomis ir gyvenimo bei žmonių skirtingumu, turi didesnę tikimybę ugdytis toleranciją, priimti skirtingus požiūrius, elgesius tiek realybėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Kalbant apie vaikus, ypač svarbi yra šeimos bei mokyklos aplinka, tačiau visuomeninis ir kultūrinis kontekstas paveikia kiekvieną iš mūsų, tad turime suprasti, kad pavyzdžiais tiek vaikams, tiek vieni kitiems esame kasdien.“
Psichologui antrina ir Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, kuris priduria, kad apie pagarbų ir tolerantišką elgesį internete su vaikais turėtų pasikalbėti tėvai. Šių metų pradžioje „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net 7 iš 10 tėvų mano, jog internetas nėra saugi aplinka vaikui.
„Dažniausiai internete vaikai su netolerancija gali susidurti socialiniuose tinkluose, todėl tėvams patartina sekti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti patyčias bei pačiam nebūti jų iniciatoriumi“, – pataria D. Drakickas.
Jis priduria, kad tėvai turi galimybę vaikus nuo įvairių grėsmių internete apsaugoti papildomai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio ir kitų žalingų svetainių. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų.
Gali turėti pasekmių
Pasak M. Kriščiūno, tiek realiame gyvenime, tiek skaitmeninėje erdvėje, kai kuriais atvejais netolerancija gali peraugti į įžeidinėjimą, engimą, smurtą. Tai žmogui turi rimtas pasekmes – skatina užsidaryti, žmonės neretai izoliuojasi nuo savo aplinkos ir net artimųjų, didėja nuolat jaučiamas nesaugumas ir nerimas. „Kalbant iš platesnės perspektyvos, netolerancija visuomenėje gali skatinti susiskaldymą, kas vėliau perauga į sunkiau išsprendžiamas sociologines ir psichologines problemas, taip pat ir konfliktavimą, smurtą“, – teigia M. Kirščiūnas.
Psichologas pabrėžia, kad įžeidinėjamas ar kitaip žeidžiamas žmogus neturėtų kentėti. Patartina įvertinti, ar su netolerantišku žmogumi yra būdų susitarti – kartais žmonės elgiasi žeidžiančiai ir nemaloniai nesuprasdami, kad taip elgiasi.
„Jeigu toks kalbėjimasis nepadeda, gali tekti nuo situacijos ar paties žmogaus atsitraukti trumpesniam ar ilgesniam laikui. Svarbu sekti savo emocijas – net jeigu žmogus sakosi nieko blogo neturintis omenyje, jei mes jaučiamės įskaudinti, vadinasi, tas skausmas yra tikras. Tokiose situacijose yra labai reikšminga kitų žmonių parama, palaikymas – ar tai būtų priimantys artimieji, ar daugybę skirtingų patirčių girdėję ir priimti pasiruošę „Jaunimo linijos“ savanoriai. Saugi ir rami aplinka gali tapti priešnuodžiu tai aplinkai, kuri mums kenkia“, – sako M. Kriščiūnas.
Pasak jo, suderinti skirtingus požiūrius ir palaikyti pagarbų dialogą, skatinant toleranciją, pirmiausiai padeda atvirumas ir sąžiningumas. Suprasdami, kad visi turi skirtingus požiūrius ir skirtingas gyvenimo patirtis, žmonės gali atviriau bendrauti su kitais.
Paieška archyve
