Finansinis raštingumas yra vienas iš pamatinių įgūdžių, kuris, kaip ir skaitymo, skaičiavimo, kritinio mąstymo bei skaitmeniniai įgūdžiai, daro įtaką beveik kiekvienam mūsų kasdieniam sprendimui. Vis dėlto, žvelgiant į naujausius duomenis apie Lietuvos finansinį raštingumą, matyti, kad tobulėti dar tikrai yra kur, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sukčių šiemet galime tikėtis kaip niekad daug
Šiandieninėje visuomenėje didelė dalis asmeninių finansų valdymo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. banko sąskaitą Lietuvoje turėjo ir skaitmeninėmis finansų paslaugomis naudojosi 93,53 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Nors tai patogu, 2025 m. rugsėjį paskelbtoje EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad elektroninės bankininkystės naudojimas ir žemas skaitmeninis finansinis raštingumas didina nukentėjimo nuo sukčiavimo riziką.
Lietuvos žiniasklaida beveik kasdien praneša apie išviliotus pinigus, o per 2025 m. gyventojai ir įmonės sukčiams pervedė 20,5 mln. eurų.
Banko „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas pastebi, kad sukčiai šiemet bus dar aktyvesni dėl atsiradusios galimybės nutraukti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje: „Matėme sukčiavimo atvejų, kai buvo išnaudoti šie pokyčiai, nors ankstyviausia galima pensijai kauptų pinigų atsiėmimo data – balandžio 15 diena. Svarbiausia prisiminti, kad niekas su rimtu pasiūlymu neskambins iš nežinomo numerio. Taip pat reikia vengti spausti nuorodas elektroniniuose laiškuose ir SMS žinutėse.“
Kriptovaliutas suprasti reikia dėl saugumo
2026 m. taip pat nebeįmanoma ignoruoti skaitmeninio turto, ypač kriptovaliutų, populiarumo. Šiandien finansiniai nusikaltėliai vis dažniau naudoja kriptovaliutas, viliodami žmones fiktyviais investicijų ar „greito pelno“ pasiūlymais, kurie skaitmeninėje erdvėje sukelia didžiausius nuostolius.
Todėl bent minimalus supratimas apie tai, kas yra kriptovaliutos ir kaip jos veikia, tampa nebe privalumu, o griežta būtinybe. Suvokus bazinius šių technologijų principus, vartotojams kur kas lengviau atpažinti manipuliacijas:
1. Pervedimai yra neatšaukiami. Jei pervedėte kriptovaliutą sukčiui, joks bankas ar valstybės institucija šios operacijos atšaukti ir pinigų grąžinti nebegalės.
2. Sunkus atsekamumas. Kriptovaliutų operacijos yra labai sunkiai atsekamos ir dažnai anonimiškos, todėl apgavystės atveju rasti tikrąjį nusikaltėlį yra beveik neįmanoma.
3. Saugokite piniginės raktus. Niekam neatskleiskite savo kriptovaliutų piniginės slaptos atkūrimo frazės (angl. seed phrase) ar privačių raktų, nes tai tas pats, lyg atiduoti savo banko kortelę kartu su PIN kodu tiesiai sukčiams į rankas.
4. Venkite „nemokamų“ dalybų. Visiškai ignoruokite gaunamus pasiūlymus su prašymais pervesti šiek tiek kriptovaliutos žadant atgal atsiųsti dvigubai daugiau. Taip pat ignoruokite virtualiojoje piniginėje be jūsų įsikišimo atsirandančią kriptovaliutą, nes su tokia valiuta atliekami veiksmai gali netyčia suteikti prieigą sukčiams prie visos virtualiosios piniginės.
5. Garantuoto pelno nebūna. Jei kas nors siūlo greitą, didelį ir garantuotą pelną iš kriptovaliutų be jokios rizikos, tai yra apgavystė.
Lietuvoje veikiantys bankai vis dar nesiūlo saugių kriptovaliutų transakcijų, todėl jeigu niekada nesate su tuo susidūręs arba apie kriptovaliutas esate girdėję nedaug, geriausia jas apskritai ignoruoti.
Kasdienių išlaidų fiksavimas – būtinybė
Nuo 2020 m. kainos Lietuvoje pakilo daugiau kaip trečdaliu. Tai itin didelis pokytis, dėl kurio efektyviai sekti ir valdyti kasdienes išlaidas tapo itin sudėtinga. Nors daugelis naudoja įprastą išlaidų dalijimą į poreikius, norus ir santaupas, „Bigbank“ marketingo vadovė Greta Songinienė teigia, kad kur kas naudingiau kategorijas išskaidyti smulkiau: būsto išlaidos (nuoma ir mokesčiai), išlaidos maistui, transportas, sveikata, spontaniški pirkiniai, pramogos ir santaupos.
„Šiuolaikiniai įrankiai biudžeto planavimą daro itin patogų. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti sugrupuoti išlaidų kategorijas pagal jūsų gyvenimo būdą ir pastebėti sritis, kur galima sutaupyti. Kasdienei apskaitai puikiai tinka mobiliosios programėlės, tokios kaip „Spendee“, „Monefy“ ar „Buddy“. Jų bazinės funkcijos yra nemokamos ir leidžia patogiai sekti savo išlaidas“, – pasakoja specialistė.
Be to, užuot abstrakčiai taupius „saugumui“, tikslingiau išsikelti aiškų tikslą. Pavyzdžiui, per 12 mėnesių sukaupti 1 500 eurų finansinei pagalvei reiškia, kad kas mėnesį reikia atidėti po 125 eurus. Finansinio saugumo neįmanoma pasiekti be taupymo – čia svarbiausią vaidmenį atlieka reguliarumas, o ne atidedama suma.
„Bigbank“ apklausa parodė, kad net 32 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neturi santaupų, nors apdairiai ir nuosekliai atidedant 10 ar 15 eurų per mėnesį, ilgainiui sukuriamas stabilus pagrindas. Daugelis ekonomistų dėl susidariusios geopolitinės padėties prognozuoja, kad infliacija vėl grįš, todėl apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo vėl tampa labai svarbu.
Paieška archyve
