Toliau nuolat augant apsipirkimo internetu populiarumui, šioje srityje tobulėja ir sukčiai – kuriama vis daugiau netikrų elektroninių parduotuvių, atakuojamos internetinės prekybos svetainės, įvairiais būdais bandoma išgauti klientų duomenis. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirkimas internetu būtų saugus ir nepakliūtumėte į sukčių rankas? Keletu naudingų patarimų dalijasi „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jei svetainės, kurioje ketinate apsipirkti, struktūra atrodo prastai suprojektuota, joje yra rašybos klaidų, neveikia viena iš skilčių arba svetainėje nepateikiama pardavėjo kontaktinė informacija, nemaža tikimybė, kad tai sukčių sukurta svetainė. Tikrų elektroninės prekybos svetainių kūrėjai siekia palikti gerą įspūdį, stengiasi, kad jų svetainė būtų patraukli pirkėjui, lengvai suprantama ir patogi naudoti.
Vykdant mokėjimą už prekes internetu, pardavėjui reikalingas pirkėjo vardas ir pavardė, pristatymo adresas, telefono numeris ir mokėtojo informacija, tokia kaip kortelės numeris, galiojimo laikas ir CVV apsaugos kodas arba pirkėjui reikia prisijungti prie savo interneto banko ir įvykdyti apmokėjimą iškart. Jei internetinėje parduotuvėje prašoma pateikti kitą informaciją, būkite atsargūs – tai gali reikšti, kad jus bando apgauti ir pasisavinti jūsų lėšas. Pavyzdžiui, jokia patikima internetinė parduotuvė neprašys kliento pateikti asmens kodą ar banko kortelės PIN kodą.
Jei visur naudojate tą patį slaptažodį, sukčiai, gavę prieigą prie jūsų el. pašto paskyros, gali sužinoti, kurio banko klientas esate. Pasinaudoję šia informacija, jie gali jums paskambinti apsimesdami banko atstovais ir bandyti įtikinti atskleisti interneto banko vartotojo vardą, taip pat mobiliojoje programėlėje ar „Smart ID“ patvirtinti jų inicijuotą mokėjimą. Rekomenduojama susikurti skirtingus stiprius slaptažodžius kiekvienai paskyrai ir reguliariai juos keisti. Be to, nepamirškite, kad bankas niekada neprašys atskleisti savo internetinės bankininkystės slaptažodžių.
Dar vienas būdas saugumui padidinti – dviejų faktorių autentifikavimo naudojimas jūsų paskyrose, tokiose kaip Gmail, Facebook, Amazon ir kt. Jei kas nors kitas bandys prie jų prisijungti iš kito įrenginio ar naršyklės, į telefoną gausite pranešimą arba SMS, kad patvirtintumėte tokį prisijungimą, taip kaskart būsite informuoti apie bandymą prisijungti prie jūsų paskyros.
Atsiminkite, kad kiekvienai kortelei, kuria atsiskaitote internetinėse parduotuvėse, galima nustatyti regionus, kuriuose ja galima atsiskaityti. Sukčiai dažnai veikia užsienyje, tad, jei neplanuojate pirkti ne Europos Sąjungos šalyse, nurodykite tai savo interneto banke ar mobiliojoje programėlėje – tuomet pirkimai iš trečiųjų šalių bus negalimi. Tačiau, jei nuspręsite keliauti į kurią kitą šalį, nepamirškite peržiūrėti šių nustatymų ir kreiptis į banką, kad jie būtų pakeisti ir kelionėje galėtumėte sklandžiai atsiskaitinėti. Grįžus iš kelionės nustatymus pakeiskite dar kartą.
Atsiskaitant už pirkinius internetinėse parduotuvėse, siūlomi įvairūs atsiskaitymo būdai. Norėdami apsaugoti savo duomenis, apsipirkite ten, kur naudojamas vienas iš banko lygio apsaugą naudojančių mokėjimo sprendimų. Viena tokių atsiskaitymo priemonių – atsiskaitymo sprendimas „Klix“, kuriuo galima atsiskaityti už pirkinius daugiau nei 1 000 internetinių parduotuvių Baltijos šalyse.
Paieška archyve
