Grotažymės #FinTok ir #MoneyTok renka milijardus peržiūrų, o socialiniai tinklai tiesiog mirga nuo patarimų, kaip „įdarbinti“ pinigus ir išeiti į pensiją trisdešimties. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip teigiamas reiškinys – finansinis švietimas tampa prieinamas, suprantamas ir nenuobodus. Tačiau „Almond Financial“ atlikta analizė parodė, kad net 87 proc. finansinių patarimų „TikTok“ platformoje gali klaidinti arba yra neteisingi. Tad už spalvingų filtrų ir energingos muzikos dažnai slypi paviršutiniškumas, nekompetencija, o kartais – ir tiesioginis pavojus jūsų pinigams, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kodėl 60 sekundžių neužtenka?
Pagrindinė problema, kylanti kuriant finansinį turinį trumpųjų vaizdo įrašų platformose, yra tai, kaip turinio kūrėjai išnaudoja šiuose tinkluose populiarų formatą. Finansų pasaulyje – daug niuansų, jis priklauso nuo daugybės kintamųjų ir individualios situacijos. Tuo metu „TikTok“ ar „Instagram“ algoritmai skatina sensacingumą, greitį ir paprastumą.
Turinio kūrėjai dažnai yra priversti sudėtingas ekonomines koncepcijas suspausti į minutės trukmės vaizdo klipą. Rezultatas? Dingsta kontekstas. Pavyzdžiui, patarimas „niekada nepirkti būsto, o tik nuomotis ir investuoti skirtumą“ gali puikiai veikti tam tikroje JAV valstijoje, esant ypatingai rinkos situacijai, tačiau gali būti finansiškai pražūtingas patarimas jaunam žmogui Lietuvoje, kur nekilnojamojo turto rinka ir nuomos kultūra veikia visiškai kitaip.
Kaip pastebi banko „Bigbank“ marketingo skyriaus vadovė Greta Songinienė, socialinių tinklų formatas sukuria klaidingą paprastumo iliuziją: „Socialiniuose tinkluose dažnai matome tik ledkalnio viršūnę – sėkmės istorijas ir galutinius rezultatus. Tačiau nutylima, kad taupymas yra ne sprintas, o maratonas, nes, pradėjus kalbėti apie detales, galima tikėtis prastesnio matomumo dėl algoritmų. Todėl žiūrovui susidaro klaidingas įspūdis, kad finansų rinkos yra lengvas pasivaikščiojimas, o ne sudėtinga sistema, reikalaujanti žinių ir kantrybės.“
„Consumer Navigator“ tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis socialinių tinklų vartotojų bent kartą per mėnesį nusiperka paslaugą ar prekę, sužinoję apie ją iš nuomonės formuotojo, todėl neatsargios nuomonės formuotojų finansinės rekomendacijos kelia itin didelį pavojų.
Dažniausiai pasitaikantys blogi patarimai
Naršant socialiniuose tinkluose, svarbu atpažinti dažniausiai pasitaikančius „nuodingus“ naratyvus:
1. Greito praturtėjimo schemos. Tai dažniausiai susiję su dienos prekyba (angl. day trading), kriptovaliutų schemomis ar abejotinais kursais. Kūrėjai rodo prabangius automobilius ir tikina, kad tai pasiekiama kiekvienam per mėnesį. Realybė tokia, kad statistiškai didžioji dalis aktyvių dienos prekiautojų praranda pinigus. Be to, nemaža dalis tokio turinio yra tiesiog apgavystės. JAV federalinės prekybos komisijos duomenys rodo, kad 20–29 m. jaunuoliai apgaunami dažniau nei vyresnio amžiaus žmonės, nors vyresni ir praranda didesnes sumas.
2. Universalūs sprendimai visiems. „Investuok 100 proc. į šį fondą“, „Pirk tik nekilnojamąjį turtą, jis visada brangsta“ – finansinis patarimas negali būti universalus. Tai, kas tinka 40-mečiam verslininkui, netinka 20-mečiam studentui. Finansų srities nuomonės formuotojai dažnai ignoruoja skirtingus rizikos tolerancijos bei pajamų lygius ir pateikia savo patirtį kaip universalius finansinius patarimus, nors tai niekada neveikia taip paprastai.
3. Tai – vienintelė proga. Deja, bet dažnai net patikimi finansų turinio kūrėjai pasinaudoja baimės praleisti progą jausmu. Kai matote dešimtis įrašų, kuriuose žmonės giriasi uždirbę tūkstančius iš naujos kriptovaliutos ar tam tikros kompanijos akcijų, natūralu jausti nerimą, kad praleidžiate progą. Tai verčia priimti impulsyvius, emocijomis grįstus sprendimus, o ne vadovautis racionalia analize. Priimant finansinius sprendimus, idealiu atveju turėtų būti kuo mažiau emocijų ir kuo daugiau matematikos, šalto proto, net nuobodulio.
Svarbu prisiminti, kad dažnai turinio apie finansus kūrėjai nėra licencijuoti finansų patarėjai, ir tik vienas iš septynių tokių kūrėjų įspėja apie galimą investavimo riziką. Tokio turinio kūrėjų tikslas kartais yra ne jūsų gerovė, o peržiūrų skaičius arba komisiniai už nuorodos paspaudimą ar užsiregistravimą tam tikroje platformoje. Tad daugelis daugiau uždirba iš kalbėjimo apie pinigus nei iš pačių pinigų valdymo.
G. Songinienė pabrėžia, kad kritinis mąstymas yra geriausia apsauga: „Didžiausias pavojus kyla tada, kai pramoga painiojama su profesionalia konsultacija. Tikrasis finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo atsirinkti ir patikrinti informaciją. Jei kas nors žada „garantuotą didelę grąžą“, tai turėtų būti ne kvietimas veikti, o garsus pavojaus signalas. Už greitą praturtėjimą kas nors vis tiek sumoka – dažniausiai tas, kuris aklai patiki gražia istorija.“
Tai nereiškia, kad visas turinys socialiniuose tinkluose yra blogas. Ten yra puikių ekspertų, kurie šviečia žmones apie biudžeto valdymą, taupymą ir investavimo pagrindus. Lietuvoje juos dažniausiai pamatysite „Facebook“, „Substack“ ir panašiose platformose, taip pat žiniasklaidoje.
Norint nepasiklysti, rekomenduojama patikrinti, ar sekamas žmogus tikrai turi tinkamą išsilavinimą ir ar jis siūlo edukaciją, o gal tik „instrukcijas“. Geras turinys paaiškina, kaip veikia rinka ar tam tikras finansinis instrumentas, o ne liepia pirkti konkretų produktą. „Socialiniai tinklai gali būti puikus įkvėpimo šaltinis pradėti domėtis savo finansais, tačiau jie neturėtų tapti vieninteliu jūsų finansų patarėju“, – apibendrina G. Songinienė.
Paieška archyve
