Pastaruoju metu viešojoje erdvėje intensyviai aptarinėjami pokyčiai finansų srityje, ypač susiję su antrąja pensijų pakopa. Ekspertai perspėja, kad tuo gali naudotis ir sukčiai, todėl svarbu išlikti ypatingai budriems ir prisiminti šias kelias paprastas saugumo taisykles.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Sukčiai visada pasitelkia aktualijas – tai jiems padeda pelnyti susidomėjimą ir išlaikyti pokalbį telefonu kuo ilgesnį. Tad dėl dabartinio gyventojų susidomėjimo savo finansais, atsiranda pokalbių, kur prisistatantys pensijų fondų ar finansų konsultantais siūlo padėti atsiimti sukauptas lėšas“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.
Primena išlikti budriems
Ekspertai primena, kad sukčiai naudojasi ne tik aktualiomis temomis, bet ir skubos jausmu – prašo patikslinti duomenis, skubiai imtis veiksmų, patvirtinti informaciją. Tokiose situacijose svarbu neskubėti reaguoti ir išlikti budriems.
„Nusikaltėliai yra puikūs psichologai ir moka kalbėti apibendrintomis frazėmis, kurios tinka daugeliui. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad jie viską apie jus žino. Tai nėra tiesa. Tokių menamų „finansų ekspertų“ atakų tikslas vienas – sukčiai nori pavogti jūsų pinigus arba asmens duomenis, todėl visada siūlys suvesti savo duomenis pagal atsiųstą papildomą nuorodą ar prašys padaryti pavedimą. To tikrai nereikėtų daryti“, – akcentuoja L. Marcinkevičius.
Mobiliojo ryšio operatoriai jau dabar aktyviai blokuoja apsimestinius skambučius ir SMS žinutes su žalingomis nuorodomis, taip reikšmingai sumažindamos galimybes nusikaltėliams pasiekti vartotojus.
„Vis dėlto, sukčiai ieško alternatyvių kanalų ir gali bandyti užmegzti kontaktą per socialinius tinklus ar susirašinėjimo programėles, todėl atsargumas išlieka būtinas visur. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pats skambutis ar žinutė savaime nėra žalingi – pavojus kyla tik tuomet, kai atskleidžiama asmeninė informacija, prisijungimo duomenys ar paspaudžiamos įtartinos nuorodos. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriausia sprendimas – nutraukti pokalbį ir neatsakyti į žinutę“, – sako Linas Marcinkevičius.
Sukčiai siūlo veikti greitai
Piktavaliai dažniausiai veikia apsimesdami valstybinių institucijų, pensijų fondų ar finansų konsultantų atstovais.
„Gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai, trumposios žinutės ar skambučiai, kuriuose siūloma „padėti susigrąžinti pinigus“, „paspartinti išėjimo iš antrosios pakopos procesą“ ar „patikrinti, ar asmeniui priklauso išmoka“. Tokiais atvejais prašoma pateikti asmens duomenis, prisijungimus prie elektroninės bankininkystės arba paspausti nuorodą, vedančią į vizualiai į oficialią panašią, tačiau suklastotą interneto svetainę. Taip išviliojami jautrūs duomenys arba sudaromos sąlygos neteisėtai pasisavinti lėšas“, – sako L. Marcinkevičius.
Ekspertas pabrėžia, kad šiuo atveju galioja auksinė budrumo taisyklė – sulaukus įtartino skambučio ar žinutės, su įstaiga susisiekti oficialiais kanalais ir patikrinti informaciją.
„Sprendimai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje priimami tik per oficialias sistemas, o visa aktuali informacija skelbiama institucijų interneto svetainėse. Bet koks raginimas skubėti, pasinaudoti „riboto laiko pasiūlymu“ ar sumokėti mokestį už tariamą konsultaciją turėtų būti vertinamas kaip galimas sukčiavimo požymis“, – atkreipia dėmesį L. Marcinkevičius.
Gyventojams – saugumo rekomendacijos
Siekiant apsisaugoti, gyventojams rekomenduojama kritiškai vertinti neoficialius pranešimus, nespausti neaiškių nuorodų ir niekada nesidalinti asmens ar finansiniais duomenimis su nepatikrintais asmenimis.
Sulaukus įtartino pranešimo, rekomenduojama savarankiškai susisiekti su atitinkama įstaiga ar organizacija oficialiais kontaktais ir pasitikrinti, ar informacija yra tikra. Jokiu būdu nereikėtų naudotis pranešime pateiktais telefono numeriais ar nuorodomis.
„Jeigu vis dėlto susiduriama su sukčiavimo bandymu ar patiriama žala, apie tai svarbu pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) bei policijai. Tai padeda greičiau identifikuoti grėsmes ir apsaugoti kitus gyventojus. Taip pat verta pagalvoti apie papildomas saugumo priemones, pavyzdžiui, interneto apsaugos paslaugą, kuri gali įspėti vartotojus apie galimai žalingas svetaines ar nuorodas dar prieš jas atidarant“, – sako telekomunikacijų ekspertas.
Paieška archyve
