Žinomo gamintojo prekės pasiūlymas už patraukliai mažą kainą, tačiau jis galioja tik šiandien, todėl apsispręsti reikia čia ir dabar. Pirkti ar nepirkti – su tokia dilema yra susidūręs ne vienas pirkėjas internetu, ir, deja, praradęs pinigus arba negavęs pirktos prekės. Po Kalėdų prasidėję didieji metų išpardavimai į interneto parduotuves kasmet sutraukia minias pirkėjų, tačiau šis metas – taip pat ir darbymetis sukčiams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, kas penktas šalies gyventojas (20 proc.) teigia bent kartą įkliuvęs į sukčių pinkles apsipirkdamas internetu. Tuo metu 9 proc. apsiperkančiųjų internetu patyrė ir realų finansinį nuostolį – už prekes pinigus sumokėjo, tačiau jų negavo, arba juos pasiekė menkavertė prekė, kuri neatitiko nurodytos pardavimo pasiūlyme.
„Sukčiavimo schemų tikslas nesikeičia ir išlieka toks pat – pasipelnyti išviliojant gyventojų lėšas, kuomet jie susigundo pirkti neegzistuojančias prekes, arba gauti prieigą prie gyventojų asmeninių finansų ir sąskaitų. Prekybai internetu seniai peržengus geografines šalių ribas ir auginant pardavimų apimtis, sukčiavimas tampa dideliu iššūkiu, siekiant apsaugoti vartotojų teises ir užtikrinti prekybos internetu patikimumą“, – sako Andrėjaus Mochovas, „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims.
Pasak A. Mochovo, pirkėjai išlieka labiausiai pažeidžiama kibernetinio saugumo grandis. Piktavaliai įvairiais būdais siekia patraukti interneto vartotojų dėmesį, naudoja psichologines manipuliacijas, siūlo milžiniškas nuolaidas, loterijas, išpardavimus ir, prisidengę žinomais prekių ženklais, kuria fiktyvias pardavimų svetaines.
Kas svarbu perkant internetu
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu periodiškai fiksuojami atvejai, kai sukčiai kuria apgaulingas svetaines, vizualiai imituojančias oficialią internetinių puslapių aplinką. Tokiais metodais siekiama išvilioti vartotojų prisijungimo duomenis, jautrią asmeninę informaciją, o taip pat priversti atlikti mokėjimų pavedimus.
„Tokio pobūdžio interneto svetainių klastotės neretai patenka tarp paieškos sistemų rezultatų, todėl svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti matomą turinį. Vartotojai turėtų atidžiai tikrinti svetainių adresus, vengti nuorodų su neaiškiomis galūnėmis, neįprastais pavadinimais ar simboliais. Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo – nereikėtų vesti jokių asmens ar prisijungimo duomenų, o oficialiais kanalais kreiptis į bendrovę“, – pabrėžia A. Mochovas.
Jis priduria, kad jei pirkėjus sudominęs prekės ženklas nėra žinomas – derėtų patikrinti, kiek metų įmonė veikia, ar yra galimybė palikti atsiliepimą, koks tų atsiliepimų turinys.
„Patariame vengti spausti nuorodas iš socialinių tinklų reklamų ar asmeninių žinučių – saugiau svetainės adresą įvesti patiems naršyklėje. Sukčiai dažnai siunčia elektroninius laiškus su tariamais nuolaidų pasiūlymais ar užsakymo patvirtinimais, kurie nukreipia į netikras svetaines, todėl visada verta pasitikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose“, − komentuoja A. Mochovas.
Ekspertas pabrėžia, kad rekomenduojama naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius skirtingoms paskyroms bei įjungti daugiafaktorinę autentifikaciją, kuri suteikia papildomą apsaugos sluoksnį. Taip pat būtina reguliariai atnaujinti įrenginius ir jų programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią galimoms saugumo spragoms, nes sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išnaudoti vartotojų neatsargumą.
„Kibernetiniai sukčiai tampa vis kūrybiškesni, todėl vartotojų budrumas yra geriausia apsauga. Jei kažkas atrodo įtartinai – geriau neskubėti, patikrinti ir pasitarti su artimaisiais, nei rizikuoti prarasti pinigus ar duomenis. O jei gerai žinomų prekės ženklų nuolaidos siekia 80-90 proc. – greičiausiai tai apgavystė, nes tokio dydžio nuolaidos realybėje nebūna taikomos“, – akcentuoja A. Mochovas.
Pasak eksperto, visgi apsipirkimo metu galioja pagrindinė taisyklė, kurios pamiršti nevalia – neskubėkite ir patikrinkite, ar tai originali ir nesuklastota el. parduotuvė.
Paieška archyve
