Didmeninės elektros kainų savaitės vidurkis, sumažėjus nacionalinei generacijai ir išaugus vartojimui, kilo 23 proc. ir tapo trečiu didžiausiu savaitės rodikliu šiais metais. Brangiau elektra kainavo tik vasario 10–16 d. ir vasario 24 d. – kovo 2 dienomis. Elektra brango ir kaimyninėse valstybėse. Dėl menkesnės vėjo ir hidroelektrinių gamybos bei augusio energijos poreikio, savaitės pradžioje aukštos elektros kainos buvo fiksuojamos ir Skandinavijos valstybėse, todėl pigesnės elektros importo galimybės buvo ribotos. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 47 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 23 proc. – nuo 116,3 Eur/MWh iki 142,5 Eur/MWh. Elektros energijos kaina Lietuvoje augo dėl mažėjusios nacionalinės generacijos, padidėjusio vartojimo ir ypač savaitės pradžioje sumažėjusių galimybių importuoti pigesnę elektrą iš Skandinavijos, kur taip pat augo suvartojimas, o menkesnė vėjo ir hidroelektrinių gamyba ribojo pasiūlą.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 86,7 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 147,9 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 68–101 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–64 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lapkričio 24–30 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 23 proc. – nuo 116,3 Eur/MWh iki 142,5 Eur/MWh, Estijoje didėjo 9 proc. – nuo 112,1 Eur/MWh iki 122,4 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos kilo 18 proc. – nuo 104,9 Eur/MWh iki 123,6 Eur/MWh, Lenkijoje – 21 proc., nuo 127,8 Eur/MWh iki 154,6 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 2 proc. – nuo 99,2 Eur/MWh iki 97,4 Eur/MWh, o Suomijoje mažėjo 57 proc. – nuo 94,2 Eur/MWh iki 40,7 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 24–30 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 8,3 proc. – iki 285,9 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 135 GWh, arba 17 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 47 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 62,8 GWh, arba 42,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 109,2 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 80,7 GWh, arba 28,5 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 2,4 GWh elektros – tai 57,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 5,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 48,4 proc. daugiau elektros energijos – 3,6 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38,2 GWh elektros energijos – tai 65,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 23,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 20,7 GWh elektros energijos, arba 45,8 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 18 GWh – tai 50,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12 GWh, ir 15,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,6 GWh.
Suomijos energetikos įmonės „Fortum“ generalinis direktorius M. Rauramo prognozuoja, kad dabartinis maždaug 50 TWh metinis Šiaurės šalių elektros perteklius artimiausiais metais gali išnykti, nes sparčiai auganti paklausa lenks naujos generacijos plėtrą. Elektros vartojimas regione, jo vertinimu, padidės nuo 394 TWh šiemet iki 550 TWh elektros 2030 m. ir 760 TWh – 2040 metais. Didžiausią paklausos augimą lems duomenų centrai, transporto, pramonės ir šildymo sektorių elektrifikacija. „Fortum“ planuoja iki 2028 m. parengti 1,2 GW AEI projektų ir užtikrinti 2,5 GW lankstumo pajėgumų, taip pat pratęsti Loviisos atominės elektrinės veikimą iki 2050 metų. Bendrovė numačiusi iki 2,5 mlrd. eurų investicijoms į atsinaujinančią energetiką, lankstumą, tačiau pabrėžia ilgalaikių PPA (angl. power purchase agreements) svarbą.
Paieška archyve
