Rugsėjį, po keturių mėnesių pauzės, Lietuvoje vėl „papūtė“ vėjas – svarbiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu vėl tapo vėjo elektrinės. Elektromobilių įsigijimai rudens pradžioje padidino pagreitį ir pasiekė rekordą – pirmą kartą per vieną mėnesį šalyje jų įregistruota daugiau nei tūkstantis. Rugsėjį mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos, palyginti su rugpjūčiu: didmeninės elektros kainos sumažėjo 21,9 proc. ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, TTF gamtinės dujos ir Brent nafta pigo, degalų kainos nusirito iki žemiausio lygio. Tik biokuras pabrango, bet išliko pigesnis nei pernai prieš šildymo sezoną pradžią.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Rugsėjį vėjo elektrinių pagaminta elektra patenkino apie 24,7 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingas elektros energijos gamybos technologijas. Šių metų rugsėjį vėjo elektrinės pagamino 229,9 GWh – daugiausia elektros energijos nuo balandžio (284,1 GWh), lyginant skirtingus mėnesius, ir viršijo pernai metų rugsėjo mėnesio gamybą, kurie siekė 174,9 GWh.
Dėl aukštos vietinės elektros gamybos, rugsėjį išliko tendencija, kad nacionaliniai pajėgumai pagamina daugiau elektros energijos nei jos yra importuojama: šiemet devynių mėnesių nacionalinės gamybos vartojimo patenkinimo vidurkis – 62 proc., 2023 m. – 46 proc., 2022 m. – 35 proc., 2021 m. – 37 procentai.
Išaugusi vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos tam, kad rugsėjo didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 83,54 Eur/MWh ir buvo mažiausias nuo gegužės mėnesio (75,85 Eur/MWh), taip pat užbaigė keturis mėnesius trukusią brangimo tendenciją. Rugsėjį didmeninės elektros kainos Lietuvoje buvo mažiausios, lyginant Baltijos šalis.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugsėjį padidėjo 0,9 proc. – nuo 0,252 Eur/kWh iki 0,254 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį nepasikeitė: 0,248 Eur/kWh ir 0,248 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo 10,9 proc. – nuo 0,256 Eur/kWh ik 0,228 Eur/kWh.
Gamtinės dujos rugsėjo mėnesį atpigo – Nyderlandų TTF prekybos taške jos vidutiniškai kainavo 37,1 Eur/MWh, arba 1,4 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai kainos siekė 37,6 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos gali svyruoti 38–40 Eur/MWh ribose.
Jau penktą mėnesį iš eilės tęsiasi tendencija, kad gamtinių dujų vartojimo pokyčiai, lyginant skirtingus mėnesius, nėra ryškūs – kas mėnesį yra suvartojama apie 1 TWh.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos spalio 1 d. buvo užpildytos 94,33 proc., o 2023 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 96,02 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla buvo užpildyta 77,03 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 92,3 procento.
Biokuras per rugsėjį pabrango: kainos vidurkis buvo 19,38 Eur/MWh, arba 4,4 proc. didesnis už rugpjūčio kainą, kuri siekė 18,56 Eur/MWh. Palyginimui, pernai rugsėjį biokuras kainavo 19,72 Eur/MWh – buvo 1,7 proc. brangesnis nei šiemet tuo pat metu.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina spalį yra 5,91 ct/kWh – 5,7 proc. didesnė nei rugsėjį, kai siekė 5,59 ct/kWh, bet 17 proc. mažesnė nei pernai spalį, kai siekė 7,14 ct/kWh. Visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina šiemet spalio mėnesį mažesnė už šalies vidutinę šilumos energijos kainą, kuri sudaro 6,46 ct/kWh.
Mažiausia šilumos kaina spalį Šiauliuose – 5,64 ct/kWh. Palyginti su rugsėju, šilumos energijos kaina spalį sumažėjo Kaune – 1,52 proc., padidėjo Vilniuje – 10,2 proc., Klaipėdoje – 6,5 proc., Šiauliuose – 0,7 proc. ir Panevėžyje – 6,3 procento.
Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 5,9 ct/kWh, Latvijos miestų didžiausias – 7,7 ct/kWh, visos šalies kainos vidurkis Lietuvoje – 6,5 ct/kWh, Latvijoje – 8,1 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,5 ct/kWh. Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia – 5,8 ct/kWh, Taline – 7,6 ct/kWh, arba 31 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,3 ct/kWh, arba 43 proc. didesnė nei Vilniuje.
Brent naftos kainos rugsėjį svyravo 69–79 USD/bbl ribose, naftos kainų vidurkis siekė 72,9 USD/bbl, kai rugpjūtį Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 78,9 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šių metų pabaigoje gali svyruoti apie 75–80 USD/bbl.
Benzino ir dyzelino vidutinių kainų skirtumas per rugsėjo mėnesį sumažėjo nuo 0,05 Eur/l iki 0,01 Eur/l.
Šiemet rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, benzino vidutinės mėnesio kainos Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,055–0,097 Eur/l, o dyzelino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo 0,051–0,078 Eur/l.
Per rugsėjį Lietuvoje įregistruotas rekordinis elektromobilių skaičius – daugiau nei tūkstančiu elektromobilių: tai – 508 grynieji elektromobiliai ir 493 – iš išorės įkraunami hibridai. Per vieną pastarąjį mėnesį įregistruota 38,6 proc. daugiau elektromobilių nei pernai rugsėjį. Taip pat per šį rugsėjį įregistruoti 6 krovininiai lengvieji elektromobiliai, kurių nuo metų pradžios padaugėjo 95.
Spalio 1 d. šalies transporto parke buvo įregistruoti iš viso 25 503 elektromobiliai (14 750 – grynųjų elektromobilių ir 10 753 – iš išorės įkraunami hibridai).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,54 Eur, arba 2,1 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (7,71 Eur) ir 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (10,19 Eur).
Paieška archyve
