Lietuvoje įsivyravus rudeniškiems orams išaugo vėjo pagamintos elektros energijos kiekis. Praėjusią savaitę didmeninėje elektros rinkoje tai padėjo atsverti sumažėjusią saulės generaciją bei dėl tinkle vykdomų remontų sumenkusį pigesnės suomiškos elektros energijos importą, pranešė „Litgrid“.
Rugsėjo 12–19 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina „NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 3 proc., nuo 351 Eur / MWh iki 362 Eur / MWh. Elektros kaina Latvijoje siekė 359 Eur / MWh, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse ir siekė 142 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje didmeninė elektros kaina išsilaikė tame pačiame lygyje, palyginti su savaite prieš tai, nors rinkos sąlygos buvo nepalankios. Įprastai dideli kiekiai pigesnės elektros iš Suomijos pasiekia Estiją ir toliau keliauja į Latviją bei Lietuvą, tačiau praėjusią savaitę didžiąją dalimi dėl tvarkomų linijų Estijoje, importas iš Latvijos į Lietuvą sumažėjo 20 proc.
Tačiau šį trikdį atsvėrė ženkliai išaugusi vėjo generacija Lietuvoje. Vėjo jėgainės pagamino apie 32 GWh elektros energijos, paskutinį kartą tiek daug jos gaminta tik gegužės pradžioje. Didelė vėjo gamyba taip pat padėjo atsverti ir mažėjančią saulės generaciją, kuri apniukus orams susitraukė 40 proc., palyginti su savaite prieš tai“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. nuo 201 GWh iki 199 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 68,5 GWh elektros energijos – 3 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai gamyba siekė 66,6 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo generacija išaugo apie 40 proc., nuo 22,5 GWh iki 31,6 GWh, daugiausiai nuo gegužės mėnesio. Visų kitų tipų generacija Lietuvoje mažėjo, iš jų labiausiai, net 38 proc., sumažėjo saulės jėgainių gamyba, nuo 7,8 GWh iki 4,8 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 16,4 GWh, hidro elektrinės 11,1 GWh, o kitos apie 4,6 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 24 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 7 proc., vėjo jėgainės – 46 proc., hidroelektrinės – 16 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 68 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 2 proc., nuo 180 GWh iki 177 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 33 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 8 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 11 proc., nuo 35 GWh iki 31 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 94 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 6 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 16 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
