2021 m. gruodžio mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse toliau kilo ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos. Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,22 Eur/MWh, arba 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,40 Eur/MWh, Estijoje vidutinė mėnesio kaina buvo net 74 proc. aukštesnė nei lapkritį – 202, 65 Eur/MWh, pranešė „Elektrum Lietuva“.
Baltijos šalyse valandinis įkainis gruodį svyravo nuo 15,64 iki 1000,07 Eur/MW.
Gruodį vidutinė „Nord Pool“ sistemos kaina buvo 147,18 Eur/MWh, ji padidėjo 75 proc., palyginti su lapkričiu, ir pasiekė naują vidutinės mėnesio kainos lygį, aukščiausią istorijoje nuo Šiaurės šalių elektros rinkos atsiradimo 1996 m.
„Smarkų elektros energijos kainų augimą „Nord Pool“ regione lėmė keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – oro sąlygos. Gerokai nukritus oro temperatūrai, elektros energijos poreikis visame regione gruodį išaugo 11 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga. Pasak jo, elektros energijos gamybos apimtys buvo 8 proc. didesnės nei 2020 m. gruodį ir 12 proc. didesnės nei pernai lapkritį. Vėjo jėgainių generuojamos elektros energijos kiekis gruodį buvo nepastovus, tačiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, jis augo 7 proc.
Elektros energijos kainų kilimą lėmė ir staigus gamtinių dujų bei apyvartinių taršos leidimų kainų šuolis. Gruodį Šiaurės šalių hidro rezervuarų pripildymo lygis, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 4 proc. ir buvo 11 proc. mažesnis už normą.
Praėjusį mėnesį elektros energijoms kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir 26 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos, taip pat vos 3 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Tik energijos srautai iš Rusijos, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo labiau – 34 proc.
Lietuvoje augo elektros gamyba ir vartojimas
Dėl šaltesnių orų Baltijos regione gruodžio mėnesį iš viso suvartota 2797 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Didžiausias elektros energijos suvartojimo augimas nustatytas Lietuvoje – čia suvartota 1235 GWh elektros energijos, t. y. 11 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Latvijoje elektros energijos suvartojimas padidėjo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu; suvartota 704 GWh. Estijoje gruodį suvartota 858 GWh elektros energijos, t. y. 9 proc. daugiau.
Paskutinį 2021 m. mėnesį Baltijos šalių elektros energijos gamybos apimtys augo 29 proc., palyginti su 2020 m. gruodžio mėn., ir 31 proc., palyginti su 2021 m. lapkričio mėn. – iš viso pagaminta 1824 GWh elektros energijos. Lietuvoje gruodį elektros energijos gamyba išaugo 11 proc., palyginti su lapkričiu – pagaminta 390 GWh. Latvijoje gruodį elektros energijos gamyba buvo 58 proc. didesnė nei lapkritį, buvo pagaminta 667 GWh. Estijoje praėjusį mėnesį pagaminta 768 GWh elektros energijos ir tai yra 24 proc. daugiau nei lapkritį.
Gruodį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse, palyginti su lapkričiu, augo ir sudarė 65 proc. Lietuva pasigamino 32 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 95 proc., Estija – 89 proc.
Praėjusį mėnesį padidėjęs vandens kiekis taip pat prisidėjo prie AB „Latvenergo“ hidroelektrinių gamybos augimo, kuris buvo 51 proc. didesnis nei lapkritį. Iš viso gruodį pagaminta 246 GWh elektros energijos. AB „Latvenergo“ šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba, palyginti su lapkričio mėn., išaugo beveik dvigubai, iš viso pagaminta 292 GWh elektros energijos. „Latvenergo“ ŠE gamybos apimties didėjimą daugiausia lėmė rinkos paklausa.
Paieška archyve
