Pusė Lietuvos įmonių jau yra įsidiegusios energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių, tačiau energijos vartojimo auditus atlikusių – vos 5 proc. Nors verslo ambicijų energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje netrūksta, planus diegti energetinį efektyvumą didinančias priemones koreguoja pandemija.
Energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių naudojimas ir įmonių planai paaiškėjo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) užsakymu atlikus reprezentatyvų šalies įmonių tyrimą*.
„Dauguma šalies įmonių atsakingai žiūri į energijos suvartojimą, analizuoja duomenis ir ieško efektyvių sprendimų. Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad tik maža dalis (5 proc.) įmonių savo veikloje naudojasi energijos vartojimo auditų analize, kuri leidžia tikslingiau įvertinti procesų efektyvumą ir suprasti energijos taupymo galimybes“, – tyrimo rezultatus komentuoja Asta Vaitulevičė, „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausia dalis (86 proc.) energetinį efektyvumą didinančių priemonių įsidiegusių įmonių naudoja energiją taupančią apšvietimo sistemą. Biuro techniką į energetiškai taupesnę pakeitė 50 proc. apklaustų įmonių, o kondicionavimo, šildymo ir santechnikos sistemas atnaujino 34 proc.
Pasak A. Vaitulevičės, tikėtina, kad šias priemones pasirinkti paskatino ESCO modelis, alternatyvus būdas finansuoti energijos taupymo sprendimus, ir aktyvesnė komunikacija apie šių priemonių naudą bei įmonių dalinimasis gerąją patirtimi.
„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena iš priemonių, kurios įvardijamos kalbant apie ekonomikos skatinimą. Efektyvus vartojimas leidžia sumažinti išlaidas, o atsilaisvinusias lėšas tikslingai nukreipti produktų ar paslaugų plėtrai. Dėl to atsakinga verslo praktika yra glaudžiai susijusi ir su ilgalaikiu ekonomikos augimu. Nepaisant akivaizdžios naudos tiek pačiai įmonei, tiek ekonomikai, energijos vartojimo efektyvumo didinimas vis dar dažnai matoma kaip sritis, į kurią investicijų galima atsisakyti pirmiausia”, – sako „Ignitis grupės“ atstovė.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei dešimtadaliui (12 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių praėjusiais metais vis dėlto teko nukelti ar atidėti planuotą energetinį efektyvumą didinančių priemonių diegimą. Ketvirtadalis įmonių nurodė, kad toks sprendimas yra susijęs su finansų trūkumu. Kitos planų investuoti atsisakė įvertinę pandemijos poveikį verslui ir ekonomikai bei reaguodamos į susiklosčiusią situaciją.
* Reprezentatyvų įmonių tyrimą ESO užsakymu 2020 m. spalį atliko bendrovė „KOG institutas“. Tyrimo metu buvo apklaustos valstybinės ir nevyriausybinės institucijos bei mažos, vidutinės ir didelės verslo įmonės visoje Lietuvoje. Apklausoje iš viso dalyvavo 502 įmonių atstovai.
Paieška archyve
