Spalį elektros energijos gamyba Lietuvoje augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Nepaisant to, arti 56 EUR/MWh esanti elektros energijos kaina mūsų šalyje išliko didesnė nei Latvijoje bei Estijoje.
Spalį, palyginus su rugsėju, elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutiniškai susitraukė 9 proc. iki 55,68 EUR/MWh, Latvijoje – 7 proc. iki 55,04 EUR/MWh, pigiausiai elektra kainavo Estijoje, kur per mėnesį atpigo 9 proc. iki 46,36 EUR/MWh. Spalį elektros kainos trijose šalyse atskiromis valandomis svyravo nuo 1,92 EUR/MWh iki 131,5 EUR/MWh. Elektros kainos sumažėjo ne tik Baltijos šalyse, bet ir visose kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose.
„Spalį „Nord Pool“ regione sumažėjusią elektros kainą lėmė išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse bei pasibaigę kasmetiniai techninės priežiūros darbai Suomijos ir Švedijos atominėse elektrinėse. Praeitą mėnesį taip pat išaugo ir kritulių kiekis, kuris padidino hidroelektrinių gamybos apimtis Šiaurės šalyse – visos šios aplinkybės sudarė sąlygas patenkinti energijos poreikį net ir atšalus orams. Teigiamą įtaką elektros kainoms Baltijos šalyse darė dviem savaitėmis anksčiau pasibaigęs „NordBalt“ jungties remontas, tačiau dar labiau kainoms kristi neleido sumažėję Estijos-Latvijos jungties perdavimo pajėgumai“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Antrąjį rudens mėnesį, šąlant orams, išaugo elektros paklausa Baltijos šalyse. Palyginti su rugsėju, trijose šalyse suvartojimas pasistiebė 13 proc. iki 2355 GWh. Sparčiausiai rodiklis augo Estijoje – 17 proc. iki 702 GWh, Latvijoje – 12 proc. iki 620 GWh ir Lietuvoje – 10 proc. iki 1033 GWh.
Palyginus su pirmuoju rudens mėnesiu, Baltijos šalyse elektros energijos gamyba spalį išaugo 3 proc. iki 1524 GWh. Lietuvoje, taip pat, kaip ir ankstesnį mėnesį, gamybos rodikliai stiebėsi sparčiau nei kaimyninėse šalyse – 12 proc. iki 336 GWh, Latvijoje – 2 proc. iki 383 GWh ir Estijoje – 1 proc. iki 805 GWh.
„Nors spalio mėnesį pagaliau pradėjo augti vandens lygis Dauguvos hidroelektrinių rezervuaruose, natūralus vandens lygis upėje vis dar žemesnis už ilgametį. Todėl net ir išaugusi elektros gamyba Baltijos šalyse nespėjo pasistiebti tiek, kiek paklausa. Šios aplinkybės atitinkamai lėmė ir sparčiai – 35 proc. – augusį elektros energijos importą iš kitų „Nord Pool“ zonų į Baltijos šalis“, – teigia M. Giga.
Spalio mėnesį Baltijos šalys kartu pasigamino 55 proc. visos joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje suvartojimas gamybą pranoko 67 proc., Latvijoje – 38 proc, o Estijoje elektros pagaminta 15 proc. daugiau nei suvartota.
Paieška archyve
