Nors rugsėjo mėnesį Lietuvoje sparčiai – daugiau nei dešimtadaliu – augo elektros energijos gamybos apimtys, tačiau kaina beveik nepakito ir buvo didžiausia Baltijos šalyse.
Pirmąjį rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, elektros kainos sumenko beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Lietuvoje ir Latvijoje kainos beveik nepakito ir siekė atitinkamai 59,11 EUR/MWh ir 58,99 EUR/MWh. Tik Estijoje fiksuoti žymesni pokyčiai – čia elektra atpigo 8 proc. iki 50,93 EUR/MWh. Rugsėjį elektros kainos trijose šalyse atskiromis valandomis svyravo nuo žemiausios – 2,40 EUR/MWh iki aukščiausios – 135,99 EUR/MWh.
„Rugsėjį elektros kainų pokyčius lėmė išaugusios elektros gamybos apimtys vėjo jėgainėse bei Šiaurės šalių atominėse elektrinėse, kuriose pasibaigė kasmetiniai techninės priežiūros darbai. Kita vertus elektrai dar labiau pigti neleido augančios CO2 emisijų kvotų ir žaliavų kainos. Rugsėjį dar vykę „NordBalt“ remonto darbai nulėmė neigiamus kainos pokyčius Lietuvoje, o Latvijoje stabdė dar spartesnį elektros kainų mažėjimą“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
M. Giga taip pat pastebi, kad praėjusį mėnesį elektros kainų skirtumas tarp Skandinavijos šalių ir Estijos sumenko iki 2 EUR/MWh. Palyginimui: Lietuvoje ir Latvijoje elektra buvo 10 EUR/MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
Rugsėjį Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas susitraukė beveik 4 proc. iki 2091 GWh. Latvijoje paklausa sumenko 5 proc. iki 555 GWh, Lietuvoje – 2 proc. iki 936 GWh, Estijoje – 4 proc. iki 600 GWh.
Palyginus su ankstesniu mėnesiu Baltijos šalyse elektros energijos gamyba susitraukė 10 proc. iki 1474 GWh. Latvijoje rodiklis sumažėjo 15 proc. iki 376 GWh, Estijoje – 14 proc. iki 797 GWh. Tik Lietuvoje gamybos apimtys smarkiai išaugo – 13 proc. iki 301 GWh.
„Susitraukus elektros energijos gamybos apimtims Baltijos šalyse, 16 proc. išaugo iš kitų „Nord Pool“ šalių į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis. Prastesnį gamybos rezultatą rugsėjį lėmė vis dar žemas vandens lygis Dauguvos hidroelektrinių rezervuaruose, dėl ko mažėjo ir elektros gamybos apimtys. Praėjusį mėnesį čia buvo pagaminta vos 53 GWh elektros energijos – toks žemas rezultatas paskutinį kartą buvo fiksuotas tik 2015 metų rugsėjį“, – sako M. Giga.
Rudens pradžioje Baltijos šalys suvartojo 30 proc. daugiau elektros energijos nei pasigamino. Estijoje elektros gamyba suvartojimą pranoko 33 proc. Tiek Lietuva, tiek ir Latvija per mėnesį pasigamino 32 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Paieška archyve
