Liepos 25 d. paskelbtos ES vartotojų sąlygų rezultatų suvestinės duomenimis, per dešimt metų internetu apsiperkančių asmenų dalis beveik padvigubėjo (nuo 29,7 proc. 2007 m. iki 55 proc. 2017 m.). Nuo 2014 m. vartotojų pasitikėjimo lygis padidėjo 12 procentinių punktų tais atvejais, kai apsiperkama iš mažmenininkų toje pačioje šalyje ir 21 procentinių punktų tais atvejais, kai apsiperkama kitoje ES valstybėje narėje.
Nors padaryta didelė pažanga, rezultatų suvestinė rodo, kad vartotojai vis dar susiduria su kliūtimis, kai nori apsipirkti internetinėje parduotuvėje, veikiančioje kitoje ES šalyje. Pavyzdžiui, 13 proc. respondentų nurodė, kad atsisakyta priimti mokėjimą, o 10 proc. pranešė, kad atsisakyta gaminius pristatyti į jų šalį. Tik 4 mažmenininkai iš 10, šiuo metu pardavinėjančių prekes internetu, nurodė, kad svarsto apie galimybę ateinančiais metais pardavinėti ir savo šalyje, ir už jos ribų. Jiems vis dar kelia susirūpinimą pardavimas internetu į kitas šalis, visų pirma didesnė sukčiavimo rizika, nacionalinių mokesčių ar sutarčių teisės taisyklių skirtumai bei skirtingos vartotojų apsaugos taisyklės. Dėl šios priežasties Komisija pateikė pasiūlymą dėl šiuolaikiškų skaitmeninių sutarčių taisyklių, kad būtų suderintos prekių pardavimui internetu taikomos sutarčių taisyklės ir visoje ES būtų paskatinta prieiga prie skaitmeninio turinio ir internetinė prekyba.
Vartotojų ir mažmenininkų išmanymas apie vartotojų teises ir pasitikėjimas, kaip vartotojų teisės yra užtikrinamos, ES pasiekė 59,3 proc. (padidėjo 4,2 proc. punktais, palyginus su 2014 m.), tačiau labai skiriasi atskirose valstybėse narėse. Didžiausias išmanymo ir pasitikėjimo lygis stebimas Prancūzijoje (66,7 proc.), Vokietijoje (66,6 proc.), Austrijoje (65,9 proc.), mažiausias – Graikijoje (44 proc.), Bulgarijoje (44,5 proc.), Kroatijoje (45 proc.), Kipre (46,5 proc.) ir Lietuvoje (46,9 proc.).
ES vidutiniškai 49 proc. vartotojų atsakė teisingai į 3 klausimus, susijusius su jų teisių apsauga (teisė nemokėti už neužsakytas prekes, teisės, susijusios su netinkamos kokybės produktų garantija ir teisė „apsigalvoti“ – atsisakyti sutarties ir grąžinti užsakymą dėl bet kokios priežasties ir be jokio paaiškinimo, perkant prekę nuotoliniu būdu). Geriausiai šias teises žino vartotojai Suomijoje (60 proc.), prasčiausiai – Graikijoje (27 proc.), Lietuvoje – 37 proc.
Mažmenininkų žinios apie vartotojų apsaugos taisykles nepagerėjo. Tik 53,5 proc. jų atsakymų apie pagrindines vartotojų teises buvo teisingi (0,8 proc. mažiau, palyginti su 2014 m.). Geriausias rezultatas yra Vokietijoje (62 proc.), prasčiausias – Vengrijoje – 36 proc., Lietuvoje 39,5 proc. mažmenininkų išmano apie pagrindines vartotojų teises.
Siekdama vartotojų teisų užtikrinimo, Europos Komisija rengia pasiūlymą, kuriuo būtų atnaujintos vartotojų apsaugos taisyklės. Taip norima užtikrinti, kad visi Europos vartotojai žinotų apie savo teises ir kad šios teisės būtų tinkamai užtikrinamos visoje ES.
Paieška archyve
