Šiemet aukštąsias šalies mokyklas rinkosi mažiausias abiturientų skaičius per paskutinius metus – 19690. Tai beveik 2 tūkstančiais mažiau stojančiųjų nei 2019 m., o ir būsimų studentų karjeros kelio pasirinkimas valstybės nuraminti neturėtų – prioritetinėse profesijose išlieka minimalaus priimamų studentų skaičiaus tenkinimo problema.
Populiarios kryptys nesikeičia, tačiau finansavimo skirtumai auga
Tarp populiariausių studijų krypčių pagal pirmąjį prioritetą didelių naujovių šie metai nepateikė.
Stodami į aukštąsias mokyklas abiturientai dažniausiai rinkosi Socialinių mokslų kryptį – 18,2 % kolegijose ir 19,3 % universitetuose.
Antra pagal populiarumą kryptimi tapo Sveikatos mokslų – 15,3 % kolegijose ir 15,7 % universitetuose, o trečioji – Verslo ir viešosios vadybos studijų kryptis atitinkamai 13,7 % kolegijose ir 13,5 % universitetuose. Tuo tarpu Inžinerinės studijos pritraukė apie 8,8 %, o Ugdymo mokslai tik 4,3 % studentų į aukštąsias mokyklas.
2021 m. vidurinį išsilavinimą įgiję moksleiviai gausiausiai patraukė į universitetus – net 57 %, kolegijas rinkosi 28 %, o profesinio mokymo įstaigas – 15 %.
Pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno, šių metų rezultatai nenustebino, tačiau neramina didėjantis atotrūkis tarp besirenkančių studijas universitetuose ir kolegijose bei skirtingas šių sektorių finansavimas.
„Vienas iš faktorių, kodėl mažėja studentų skaičius koleginiame sektoriuje – demografinė situacija. Palyginus su 2020 m., priimtųjų į kolegines studijas skaičius į valstybės finansuojamas studijų vietas sumažėjo 2 %, į valstybės nefinansuojamas vietas – 7 %, o bendras priimtųjų skaičius sumažėjo 4,3 %. Universitetuose sumažėjimas siekia 9,6 %.
Dėl pandemijos bei asmeninių pasirinkimų einamųjų metų abiturientų skaičius net padidėjo 3 % koleginiame sektoriuje. Tačiau demografinės situacijos mes kontroliuoti negalime ir turime prisitaikyti.
LKDK kur kas labiau neramina išbalansuotas finansavimas pirmos pakopos studijose. Jei prieš 3 metus pirmos pakopos studijos sektoriuose buvo finansuojamos santykiu 1:2, tai šiemet šis santykis tapo beveik 1:4. Taigi, pirmos pakopos studijų finansavimo atotrūkis tarp kolegijų ir universitetų sektorių tapo ženklus ir sparčiai auga.
Prie išbalansavimo labiausiai prisideda studijų krepšelių planavimas ir netolygus vieno studijuojančiojo finansavimas. Šiame kontekste kolegijos pralaimi. Šiandien vienas studijuojantis kolegijose yra finansuojamas mažiausiai iš visų švietimo sektorių nuo bendrojo ugdymo iki aukštojo mokslo. Nors svarbios yra visos švietimo sistemos grandys, tačiau ekonomine prasme, pridėtinės vertės ir žmogiškojo kapitalo valstybėje kūrimui, didžiausią įtaką turi studijos aukštojo mokslo sektoriuje. Be to, kolegijos vaidina svarbu vaidmenį studijų prieinamumo užtikrinimo kontekste stojantiems iš labiau socialiai pažeidžiamų sluoksnių“, – įvardija LKDK prezidentas.
Tendencijos neatspindi Vyriausybės programos nuostatų
Nors bendroje sumoje koleginis sektorius nusileido universitetams pritrauktų studentų skaičiumi, visgi, tarp TOP10 pirmuoju pageidavimu prašyme nurodytų aukštųjų mokyklų net 50 % sudarė kolegijos.
Pirmoje pozicijoje atsidūrė Vilniaus universitetas (5979 studentai), už jo išsirikiavo Kauno (2116 studentų) ir Vilniaus (2112 studentų) kolegijos.
Pagal pasirašytų studijų sutarčių skaičių, 6 kolegijos turėjo teigiamą pokytį: Kauno technikos kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Marijampolės kolegija, Panevėžio kolegija, Utenos kolegija ir Vilniaus verslo kolegija.
Kolegijų tarpe Kauno technikos kolegija tapo vienintele, kuri taikė aukštesnius reikalavimus ir sugebėjo pritraukti daugiau studentų nei praėjusiais metais.
„Vidutinis konkursinis balas į valstybės finansuojamas vietas šiemet kolegijų tarpe siekė 6,06, o tarp universitetus pasirinkusių moksleivių 7,7. Visgi, kolegijos turi nemažai iššūkių siekdamos pritraukti studentų. Ypač jie dideli regionuose, kurie yra labiausiai paliečiami demografinės situacijos. Tad šiemet labai džiugina, kad studentų skaičius augo ne tik didmiesčiuose, bet yra regionų poreikius atliepiančiose mažesnėse kolegijose. Tai rodo jų svarbą ir poreikį. Visgi, tokia ir buvo kuriamo koleginio sektoriaus misija – atliepti aukštojo mokslo poreikį ir tapti regionų centrais.
Tačiau jei sektoriaus finansavimas nesikeis, kasmet tiek didžiųjų miestų, tiek regionų aukštosios mokyklos susidurs su vis didesniais iššūkiais, norėdamos išlaikyti kokybinę kartelę ir turėti rentabilias studijų programas. Bus sunku užtikrinti vienodas galimybes asmeniui įgyti šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį ir ūkio poreikius atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją, pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai jei pirmos pakopos studijų kolegijose ir universitetuose finansavimo skirtumai bus tokie ženklūs.
2022 m. valstybės biudžeto asignavimai mokslui ir studijoms yra numatomi 680,1 mln. Eur, tačiau kolegijų sektoriui bus skirta tik apie 8-9 proc. šios sumos. Bendras finansavimo augimas numatomas +73,4 mln. Eur arba +12,1 proc., lyginant su 2021 metais, deja toks pokytis nebus tolygiai paskirstytas sektoriuose“, – sako LKDK prezidentas Nerijus Varnas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių ir 7 privačios kolegijos, 11 valstybinių universitetų ir 9 privatūs.
Paieška archyve
