„Telia“ įspėja apie plintantį reiškinį – per „TikTok“, „Snapchat“ ir kitus socialinius tinklus jauni žmonės už atlygį verbuojami savo vardu įsigyti ir įregistruoti mobiliojo ryšio numerius nusikaltėliams. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja nesusigundyti keliais eurais, nes pardavus savo vardu įsigytą numerį po kelių dienų į duris gali pasibelsti policija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vis dažniau pastebime, kaip nusikaltėliai per socialinius tinklus susisiekia su jaunimu ir siūlo lengvus pinigus už tai, kad jie savo vardu įsigytų ir įregistruotų naujas SIM korteles. Iš tiesų jaunuoliai tiesiog atiduoda sukčiams prieigą prie telefono numerių, iš kurių šie vėliau vykdo apgavystes. Tokie metodai rodo platesnę problemą – piktavaliai naudoja tarpininkus, kad paslėptų savo tapatybę ir išvengtų atsakomybės“, – sako D. Povilaitis.
Nuo metų pradžios „Telia“ Švedijoje jau užblokavo 88 naujai įsigytus telefono numerius. Visi jie buvo naudojami sukčiavimo schemose. Būtent iš šių numerių vėliau buvo siunčiamos apgaulingos SMS žinutės. Tokių atvejų padaugėjo pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje.
„Matome, kad sukčiai šiuos numerius dažniausiai naudoja tam, kad siųstų melagingas žinutes, išviliotų žmonių duomenis arba kurtų netikras paskyras“, – paaiškina D. Povilaitis.
Ar ši grėsmė aktuali ir Lietuvai?
Lietuvoje situaciją iš esmės pakeitė nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs reikalavimas privalomai registruoti visas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) apribojo kortelių skaičių – dabar vienas asmuo savo vardu gali turėti ne daugiau kaip 50 numerių. Tai užkirto kelią anoniminiam numerių kaupimui. Nors griežtesnė registracijos tvarka veikia, sukčiai nuolat ieško būdų apeiti apsaugos sistemas.
„Sugriežtinta registracijos tvarka nusikaltėliams neleidžia gausiai ir anonimiškai aktyvuoti numerių. Mūsų „Ežio“ tinkle jiems niekada nebuvo patogu veikti, nes kortelei aktyvuoti visada reikėdavo atlikti realų skambutį iš įrenginio. Susidūrę su šiais technologiniais ir teisiniais barjerais, apgavikai keičia taktiką ir dabar silpnų vietų ieško nebe sistemose, o išnaudodami žmones“, – aiškina D. Povilaitis.
Pasak jo, nusikaltėliai taikosi į jaunimą, nes taip lengviau paslėpti pėdsakus. Lietuvoje jaunuoliai nuo 14 metų patys gali įsigyti išankstinio apmokėjimo SIM korteles, tačiau kitų mobiliojo ryšio paslaugų nepilnamečiai gauti negali. Todėl nekelia įtarimų, jei paauglys turi kelias SIM korteles. „Sukčiai tuo naudojasi – žada jauniems žmonėms greitų pinigų, kad gautų jiems reikalingus numerius. Todėl dabar svarbiausia, kad tėvai dažniau kalbėtųsi su vaikais ir šie žinotų, kokia tai rizika“, – teigia D. Povilaitis.
Anot eksperto, daugelis jaunuolių net neįsivaizduoja, kad jų tėvams gali tekti asmeniškai atsakyti ne tik už padarytus finansinius nuostolius, bet ir už bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje.
Netapkite įrankiu nusikaltėliams
Bendrovė nuolat ieško būdų atpažinti ir stabdyti piktnaudžiavimą tinkle – tam naudojami pažangūs sukčiavimo filtrai, aktyviai bendradarbiaujama su policija ir bankais.
„Technologijos leidžia užkirsti kelią daugeliui atakų, tačiau esame labai priklausomi nuo žmonių budrumo. Svarbiausia, kad jie nesileistų išnaudojami kaip nusikaltėlių įrankiai. Šioje kovoje žinios ir kritinis mąstymas yra geriausia apsauga“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
Siekdama apsaugoti visuomenę, „Telia“ pataria niekada niekam neatskleisti savo asmeninių duomenų ir prisijungimų. Ypač svarbu kritiškai vertinti lengvo uždarbio pasiūlymus socialiniuose tinkluose. Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad gautas pasiūlymas yra apgaulingas arba jumis bandoma pasinaudoti nusikalstamoje schemoje, reikėtų nedelsiant pranešti savo mobiliojo ryšio operatoriui arba policijai.
