Paukščių Tako centre, kaip ir daugumoje kitų galaktikų, yra supermasyvi juodoji skylė, vadinama Šaulio A*. Šiandien ji yra viena blausiausių Visatoje, per visą elektromagnetinį spektrą skleidžia tik kiek daugiau spinduliuotės, nei 300 Saulių. Tuo tarpu maksimalios galimybės, kurias lemia jos masė, siekia bent milijardą kartų daugiau.
Jau prieš porą dešimtmečių rasta užuominų, kad praeityje Šaulio A* buvo ryškesnė, tačiau tik dabar, remdamiesi naujais XRISM kosminio teleskopo rentgeno spindulių stebėjimais, mokslininkai tvirtai įrodė, kad prieš porą šimtų metų juodosios skylės aplinka buvo daug aktyvesnė.
Keli dideli dujų debesys aplink Šaulio A* gali veikti kaip kosminiai veidrodžiai, atspindintys praeityje įvykusius rentgeno žybsnius iš juodosios skylės. Ankstesni kosminiai teleskopai tokius atspindžius aptiko, tačiau jų duomenys nebuvo pakankamai detalūs, kad vienareikšmiškai galėtume nustatyti jų prigimtį. Rentgeno fluorescenciją gali sukelti tiek rentgeno žybsnis iš Šaulio A*, tiek kosminių spindulių – labai energingų dalelių – pliūpsnis. Šie įvykiai sužadina dujas truputį skirtingai, bet tam, kad galėtume juos atskirti, reikėjo daug geresnio gebėjimo atskirti fotonų energiją, nei turėjo ankstesni teleskopai.
Bendras NASA ir Japonijos teleskopas XRISM, paleistas 2023 metais, gali išskirti fotono energiją su vos vieno tūkstandalio paklaida. Pasinaudoję šiuo tikslumu tyrėjai išmatavo dvi nepaprastai siauras rentgeno spinduliuotės linijas iš vieno molekulinio debesies. Subtilios spektro detalės leido patikrinti dvi minėtas hipotezes apie švytėjimo prigimtį.
Rezultatai paneigė idėją, kad už tai atsakingi kosminiai spinduliai; jei jie būtų sukėlę švytėjimą, būtų matoma daugiau spektro linijų, kurių egzistavimą XRISM leido atmesti. Taigi debesis atspindi Šaulio A* rentgeno žybsnį, įvykusį prieš kelis šimtus ar net tūkstantį metų. Žybsnio metu spinduliuotės šviesis buvo bent 1000 kartų didesnis, nei dabar.
Nagrinėdami daugiau debesų ir juose matomus kitus atspindžius, astronomai galės sudaryti Šaulio A* žybsnių istorijos laiko juostą, apimančią pastaruosius kelis tūkstantmečius.
Paieška archyve
