Elektronika.lt
 2026 m. sausio 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 20 d. 08:29
ESO įgyvendina plataus masto tinklo pertvarką: iki 2028 m. miškingose vietovėse kabeliais pakeis 2 tūkst. kilometrų oro linijų
Sausio 19 d. 20:41
Lietuvos kaimynai ruošiasi šnipinėti priešus iš dangaus, pradedama speciali programa
Sausio 19 d. 17:29
Vilniuje bus išbandoma nauja oro taršos prognozavimo sistema
Sausio 19 d. 14:29
NASA palydovai orų prognozėms: paslaptis, kodėl jos šiandien yra tikslesnės nei bet kada anksčiau
Sausio 19 d. 11:50
2025-ieji elektros rinkoje: rekordiniai svyravimai ir nauji pokyčiai
Sausio 19 d. 08:25
Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės: kaip saugiai atsiskaityti telefonu?
Sausio 18 d. 18:48
Ar NASA spėtų perspėti Žemę prieš didžiausią kosminį pavojų istorijoje?
Sausio 18 d. 12:19
Tvarumas 2026-aisiais: ar pamirštos asmenukės „debesyse“ tirpdo ledynus?
Sausio 18 d. 08:25
„Xiaomi“ pristato „REDMI Note 15“ seriją: patvarumas susitinka su pažangiomis technologijomis
Sausio 17 d. 18:39
Ar tikrai mes esame nuolatos stebimi? Šiandien jau sekamas net ir jūsų žvilgsnis ir tai tik pradžia
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Istorinis mokslininkų pasiekimas: Paukščių Takas atgyja ekrane, matomos visos žvaigždės ir supernovos

Publikuota: 2025-12-10 12:45
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Modeliuoti visą galaktiką, tai milžiniškas iššūkis. Tai panašu į bandymą atsekti kiekvieno dulkelės judesį milžiniškoje audros debesų masėje. Paukščių Takas yra per didelis, per sudėtingas ir per aktyvus, kad būtų galima apskaičiuoti viską žingsnis po žingsnio tradiciniais metodais.

Tačiau tyrėjų komanda iš Japonijos ir kelių Europos institutų padarė tai, kas iki šiol atrodė neįmanoma, jie sukūrė Paukščių Tako simuliaciją, kurioje matoma kiekviena atskira žvaigždė ir net pavienės supernovos.

Iki šiol mokslininkai žvaigždes modeliuodavo kaip bendrus masės vienetus, nes apskaičiuoti jų elgesį atskirai buvo tiesiog per sunku. Naujoji simuliacija pirmą kartą leidžia stebėti smulkias detales, kurios turi didžiulę įtaką visai galaktikai. Nors masyvių žvaigždžių yra nedaug, būtent jos lemia daugumą pokyčių, tai nuo naujų elementų formavimosi iki dujų judėjimo tarp žvaigždžių.

Istorinis mokslininkų pasiekimas: Paukščių Takas atgyja ekrane, matomos visos žvaigždės ir supernovos

Didžiausias iššūkis yra mastelis

Paukščių Takas yra be galo didelis, tai jo pakraščiai nutolę net 200 tūkst. šviesmečių, o sprogusios žvaigždės poveikis matuojamas tik keliais šviesmečiais ir trumpais laikotarpiais. Norint viską suskaičiuoti tiksliai, ankstesnės simuliacijos turėdavo sulėtinti laiką tiek, kad sustodavo visas modelis.

Dėl to net galingiausi superkompiuteriai kartais tiesiog „užlūždavo“. Japonijos komanda rado įspūdingą sprendimą, tai vietoj to, kad kiekvieną supernovą skaičiuotų ilgais etapais, jie sukūrė neuroninį tinklą, kuris iškart nuspėja, kaip dujos atrodys po 100 tūkst. metų. Tai ne tik daug greičiau, bet ir tiksliau.

Kaip tai veikia?

Specialus dirbtinis intelektas buvo apmokytas pagal tūkstančius ankstesnių, itin tikslių supernovų modelių. Jis nuspėja dujų pokyčius taip, tarsi stebėtų procesą realybėje. Visi skaičiavimai atliekami superkompiuterio „Fugaku“ pagalba, kuris pagaliau gali dirbti visu pajėgumu, o ne strigti dėl smulkių fizikos detalių.

Dėl šios technologijos naujoji simuliacija veikia daugiau nei šimtą kartų greičiau nei ankstesnės. Toks metodas ateityje bus naudingas ne tik astrofizikoje, tai jis pravers klimato tyrimuose, orų prognozavime, medžiagų moksluose ir net kuriant kosminių struktūrų modelius.

Galaktika, kuri atgyja prieš akis

Pirmą kartą Paukščių Taką galime matyti kaip „gyvą“ sistemą. Simuliacijoje matyti, kaip sprogusios žvaigždės siunčia bangas per spiralines vijas, kaip dujų debesys keičia formą, kaip gimsta naujos žvaigždės. Visa tai leidžia visiškai naujai pažvelgti į mūsų vietą kosmose.

Tai pasiekimas, kurio ilgai trūko. Jis primena, kad žmonija yra pajėgi ne tik „skrolinti“ socialinius tinklus, bet ir kurti įrankius, kurie leidžia suprasti visatos veikimą. Tai žingsnis į gilesnį kosmoso pažinimą ir technologijų ateitį.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Kinijos saulės baterijų laukas slepia kur kas daugiau nei energiją

Kinijos Činghajaus provincijoje, nutolusiame Tibeto plokščiakalnyje, įsikūręs didžiausias pasaulyje saulės elektrinių klasteris. Tačiau šis objektas ne tik generuoja elektrą – jis daro ir reikšmingą poveikį aplinkinei ekosistemai.

Lietuvos astrononomai naudodami mikrolęšių metodą ieško juodųjų skylių ir egzoplanetų

Tęsiame pasakojimą apie mokslinius darbus prie kurių 2025 metais prisidėjo Molėtų astronomijos observatorijos moksliniai teleskopai.

NASA atradimas: Jupiterio palydove Europa aptikta medžiaga, galinti rodyti gyvybės ženklus

Toli nuo Žemės, prie didžiausios mūsų Saulės sistemos planetos Jupiterio, skrieja ledinis mėnulis pavadinimu Europa. Jo paviršius padengtas storu ledu, o po juo, kaip mano mokslininkai, slepiasi milžiniškas vandenynas. Neseniai mokslininkai pastebėjo keistą reiškinį, kuris gali būti labai svarbus norint suprasti, ar ten įmanoma gyvybė.

2026 m. sausis
2026-01-17 10:38
Atradimas, kuris amžiams pakeis apšvietimą: mokslininkai peržengė neįveikiamą LED ribą
2026-01-15 10:27
Galaktikos žvaigždžių neutrinų žemėlapis
2026-01-15 09:21
Robotas pradingo Antarktidoje net 9 mėnesiams, bet sugrįžo su šiurpinančiais pavojingais duomenimis
2026-01-14 10:52
Ledas saugojo Marso ežerus
2026-01-13 19:41
Saulės žybsnių gama spinduliuotės šaltinis
2026-01-09 18:36
Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį
2026-01-08 15:29
Numatomi kosminiai skrydžiai
2026-01-06 20:35
Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama