Elektronika.lt
 2026 m. kovo 18 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
Kovo 18 d. 15:23
Kada verta rinktis elektrinį, o kada – akumuliatorinį šlifuoklį?
Kovo 18 d. 12:58
Ar „OpenClaw“ neatpažįstamai pakeis verslo kasdienybę?
Kovo 18 d. 09:25
Darbuotojai tikrina darbo paštą savo telefone? Įspėja apie kibernetinio saugumo rizikas
Kovo 17 d. 18:24
Ar mažieji branduoliniai reaktoriai – Lietuvos energetinės nepriklausomybės raktas? (1)
Kovo 17 d. 15:59
Naujose „iOS“ ir „macOS“ operacinėse sistemose nuotraukų informacija siunčiama „Apple“
Kovo 17 d. 12:57
Mitais apipinti elektromobiliai: kodėl nerekomenduojama tempti ir kaip krauti lyjant?
Kovo 17 d. 09:15
Penkios klaidos, kurios verslui brangiai kainuoja renkantis elektros tiekimą
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Prasidėjo įspūdinga šviesos revoliucija: sukurta molekulė, galinti pakeisti degalų gamybą visam laikui

Publikuota: 2025-09-27 06:12
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai jau daugelį metų ieško būdų, kaip panaudoti saulės šviesą tam, kad gamintume švarią energiją ir aplinkai draugiškus degalus. Gamta šį procesą atlieka kiekvieną dieną, fotosintezės metu augalai saulės spindulius paverčia energija, reikalinga jų augimui.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Žmonės bandė sukurti kažką panašaus, tačiau iki šiol tokie bandymai dažniausiai buvo sudėtingi ir reikalavo labai stiprios šviesos. Tai reiškė, kad praktinis panaudojimas buvo beveik neįmanomas.

Šveicarijos Bazelio universiteto mokslininkai neseniai paskelbė apie reikšmingą proveržį. Jie sukūrė specialią molekulę, kuri geba veikti kaip mažytė saulės baterija. Ji gali sugerti šviesą, sukaupti elektros energiją ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima panaudoti įvairioms reakcijoms.

Tai itin svarbus žingsnis link to, kad ateityje būtų galima gaminti vandenilį, metanolį ar net aplinkai neutralų sintetinį benziną. Visi šie degalai būtų daug švaresni ir nebeskirtų į atmosferą anglies dioksido.

Kaip veikia ši molekulė?

Ši molekulė yra tarsi mažas įrenginys, sudarytas iš penkių dalių. Vidurinė jos dalis sugeria šviesą, o kitos dalys perduoda ir saugo gautą energiją. Tai primena akumuliatorių, tik labai smulkų ir galingą. Įdomiausia tai, kad molekulė gali sukaupti net keturis elektros krūvius. Tokia energija jau gali būti naudojama naudingoms cheminėms reakcijoms.

Dar vienas privalumas, tai ji veikia prie įprasto šviesos lygio, panašaus į tą, kurį kasdien gauname iš saulės. Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, nes anksčiau tokioms technologijoms reikėdavo itin stiprių šviesos šaltinių.

Ankstesni metodai buvo labai sudėtingi, reikėdavo daug šviesos ir kelių vienu metu veikiančių elementų. Naujoji sistema veikia paprasčiau. Ji sugeria šviesą iš eilės, tarsi po vieną žingsnį, ir taip kaupia energiją. Šis procesas leidžia pasiekti neįprastą stabilumą, sukaupti krūviai išlieka pakankamai ilgai, kad spėtų pradėti reikalingas chemines reakcijas. Paprastai tokie krūviai suyra per akimirką, tačiau ši molekulė sugeba juos išlaikyti šimtus kartų ilgiau.

Jei ši technologija bus toliau sėkmingai vystoma, ji gali tapti pagrindu gaminant visiškai švarius degalus. Vandenilis galėtų būti naudojamas automobiliuose vietoje benzino ar dyzelino. Metanolis galėtų padėti kaupti energiją, o sintetinė benzino alternatyva leistų važinėti automobiliais neteršiant atmosferos. Visa tai būtų pasiekta naudojant tik saulės šviesą, be papildomo kuro iš žemės gelmių.

Kelias į ateitį

Žinoma, dar reikia daug tyrimų, kol ši technologija bus pritaikyta praktiškai. Tačiau atradimas rodo, kad einama teisinga kryptimi. Jei žmonėms pavyks plačiai pritaikyti tokias sistemas, ateityje galėsime atsisakyti iškastinio kuro, kuris šiandien yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių.

Tai suteiktų galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje, kur energija gaminama tiesiogiai iš saulės spindulių. Šveicarijos mokslininkų sukurta molekulė, tai mažas, bet labai reikšmingas žingsnis link naujos energetikos eros.

Ji parodė, kad energiją galima kaupti paprastesniu ir efektyvesniu būdu, panaudojant įprastą saulės šviesą. Šis atradimas atveria kelią ateičiai, kurioje degalus gaminsime ne iš naftos ar dujų, bet iš pačios saulės.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama