Elektronika.lt
 2026 m. sausio 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 9 d. 20:25
Pirmasis pasaulinis 3D pastatų žemėlapis jau čia: sužinokite, kas tai yra ir kam jis išvis reikalingas
Sausio 9 d. 17:02
Naktimis spaus šaltukas: kaip pasirūpinti savo automobiliu lauke
Sausio 9 d. 14:30
Įspūdingas kiniškas elektrinis automobilis: trys varikliai, generatorius ir LiDAR ant stogo
Sausio 9 d. 11:28
Lietuvių mokslininkė kuria jutiklius, kurie padės geriau suprasti stratosferoje vykstančius procesus
Sausio 9 d. 08:22
LG pademonstravo kaip empatiškasis dirbtinis intelektas gali formuoti kasdienį gyvenimą „CES 2026“ parodoje
Sausio 8 d. 20:42
Istorinis įvykis Visatos istorijoje: sukurtas modelis, tiksliai atkartojantis juodosios skylės elgseną
Sausio 8 d. 17:43
Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti? (1)
Sausio 8 d. 14:48
Pavojingai greitas ir absurdiškai brangus: japoniškas hiperautomobilis, kuris pribloškia skaičiais
Sausio 8 d. 11:22
Kur įdarbinsime elektrinius sunkvežimius?
Sausio 8 d. 08:36
„AGON by AOC“ ir NVIDIA G-SYNC Pulsar nustato naują aukščiausios klasės žaidimų monitorių standartą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Prasidėjo įspūdinga šviesos revoliucija: sukurta molekulė, galinti pakeisti degalų gamybą visam laikui

Publikuota: 2025-09-27 06:12
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai jau daugelį metų ieško būdų, kaip panaudoti saulės šviesą tam, kad gamintume švarią energiją ir aplinkai draugiškus degalus. Gamta šį procesą atlieka kiekvieną dieną, fotosintezės metu augalai saulės spindulius paverčia energija, reikalinga jų augimui.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Žmonės bandė sukurti kažką panašaus, tačiau iki šiol tokie bandymai dažniausiai buvo sudėtingi ir reikalavo labai stiprios šviesos. Tai reiškė, kad praktinis panaudojimas buvo beveik neįmanomas.

Šveicarijos Bazelio universiteto mokslininkai neseniai paskelbė apie reikšmingą proveržį. Jie sukūrė specialią molekulę, kuri geba veikti kaip mažytė saulės baterija. Ji gali sugerti šviesą, sukaupti elektros energiją ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima panaudoti įvairioms reakcijoms.

Tai itin svarbus žingsnis link to, kad ateityje būtų galima gaminti vandenilį, metanolį ar net aplinkai neutralų sintetinį benziną. Visi šie degalai būtų daug švaresni ir nebeskirtų į atmosferą anglies dioksido.

Kaip veikia ši molekulė?

Ši molekulė yra tarsi mažas įrenginys, sudarytas iš penkių dalių. Vidurinė jos dalis sugeria šviesą, o kitos dalys perduoda ir saugo gautą energiją. Tai primena akumuliatorių, tik labai smulkų ir galingą. Įdomiausia tai, kad molekulė gali sukaupti net keturis elektros krūvius. Tokia energija jau gali būti naudojama naudingoms cheminėms reakcijoms.

Dar vienas privalumas, tai ji veikia prie įprasto šviesos lygio, panašaus į tą, kurį kasdien gauname iš saulės. Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, nes anksčiau tokioms technologijoms reikėdavo itin stiprių šviesos šaltinių.

Ankstesni metodai buvo labai sudėtingi, reikėdavo daug šviesos ir kelių vienu metu veikiančių elementų. Naujoji sistema veikia paprasčiau. Ji sugeria šviesą iš eilės, tarsi po vieną žingsnį, ir taip kaupia energiją. Šis procesas leidžia pasiekti neįprastą stabilumą, sukaupti krūviai išlieka pakankamai ilgai, kad spėtų pradėti reikalingas chemines reakcijas. Paprastai tokie krūviai suyra per akimirką, tačiau ši molekulė sugeba juos išlaikyti šimtus kartų ilgiau.

Jei ši technologija bus toliau sėkmingai vystoma, ji gali tapti pagrindu gaminant visiškai švarius degalus. Vandenilis galėtų būti naudojamas automobiliuose vietoje benzino ar dyzelino. Metanolis galėtų padėti kaupti energiją, o sintetinė benzino alternatyva leistų važinėti automobiliais neteršiant atmosferos. Visa tai būtų pasiekta naudojant tik saulės šviesą, be papildomo kuro iš žemės gelmių.

Kelias į ateitį

Žinoma, dar reikia daug tyrimų, kol ši technologija bus pritaikyta praktiškai. Tačiau atradimas rodo, kad einama teisinga kryptimi. Jei žmonėms pavyks plačiai pritaikyti tokias sistemas, ateityje galėsime atsisakyti iškastinio kuro, kuris šiandien yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių.

Tai suteiktų galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje, kur energija gaminama tiesiogiai iš saulės spindulių. Šveicarijos mokslininkų sukurta molekulė, tai mažas, bet labai reikšmingas žingsnis link naujos energetikos eros.

Ji parodė, kad energiją galima kaupti paprastesniu ir efektyvesniu būdu, panaudojant įprastą saulės šviesą. Šis atradimas atveria kelią ateičiai, kurioje degalus gaminsime ne iš naftos ar dujų, bet iš pačios saulės.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų nuo paskutinio karto, kai žmogus žengė ant Mėnulio paviršiaus. Dabar NASA ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulio apylinkes. „Artemis 2“, tai pirmoji pilotuojama misija, kurios metu astronautai skris aplink Mėnulį, nors paties nusileidimo dar nebus.

Numatomi kosminiai skrydžiai

Praėję metai nebuvo labai gausūs išskirtinėmis kosmoso misijomis, tačiau šie žada būti kitokie. Jau vasario mėnesį tikimės sulaukti „Artemis II“ skrydžio, kai pirmą kartą nuo 1972 metų žmonės nuskris toliau, nei žemoji Žemės orbita.

Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas

Dažnai kyla klausimas: ką daro astronomai su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos prietaisais. Štai vienas gražus pavyzdys iš mūsų darbo 2025 metais.

2026 m. sausis
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
2026-01-03 14:11
Algoritmas kaip kūrybos partneris, o ne įrankis: dirbtinis intelektas ne tik pagreitina, bet ir praplečia mąstymą
2026-01-03 06:49
„ChatGPT“ atima ne darbus, o mūsų kalbą: ar pastebėjote, kad jau kalbate kaip robotai, o ne žmonės?
2026-01-02 21:13
Kosminių ryšio tinklų koordinavimas
2026-01-02 12:30
Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą
2025 m. gruodis
2025-12-31 19:12
Kinija antroji po „Google“ žengė žingsnį link atsparių klaidoms kvantinių kompiuterių
2025-12-31 12:14
Dirbtinis intelektas mokosi skaityti net ir žmogaus prakaitą: jūsų kūnas išduos viską realiuoju laiku
2025-12-30 09:32
Išmanusis telefonas dvylikamečiui: mokslas įspėja apie depresijos, nutukimo ir nemigos riziką
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama