Apie žmonijos įtaką pasauliui ir jo vystymuisi diskutuoti sudėtinga, bet būtina. Šiai temai ir skirta spalio 9–10 d. vyksianti tarptautinė konferencija „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl.„Human and More-than-human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurią inicijuoja Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Lietuvos konsorciumo partneriai (tarp jų ir Vilniaus universitetas). Kaip sako šioje konferencijoje vieną diskusiją moderuosianti Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, jau pats konferencijos pavadinimas kviečia permąstyti mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename.
VU Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. VU nuotr.
Pasak mokslininkės, jau atėjo metas į pasaulį pažvelgti per transhumanizmo ir posthumanizmo prizmę ir technologijų ateitį pamatyti ne tik kaip pažangą ar grėsmę, bet ir kaip etinį, socialinį bei filosofinį projektą, kuriame žmogus – svarbus, bet ne vienintelis veikėjas.
„Vienu metu siekiame įveikti klimato kaitos, sveikatos ir socialines krizes, naudodami pažangiausias technologijas – dirbtinį intelektą, kvantines technologijas, sintetinę biologiją, kurios jau dabar keičia mūsų gyvenimą, ekonomiką ir vertybes. Bet kyla klausimas: ar technologijos kuriamos tik žmogui? Ar gebėsime kurti sistemas, kurios palaiko darnų sugyvenimą su visa gyvybe? Man atrodo, kad šioje konferencijoje svarbu kalbėti ne tik apie tai, kokios technologijos kuriamos, bet ir kaip jos tarnauja, kokį pasaulį formuoja ir kokių sprendimų padeda ieškoti“, – sako VU fizikė dr. M. Mackoit-Sinkevičienė.
Diskusijoje apie technologijų, skirtų sugyvenimui, kūrimą jai labiausiai norisi išskirti keletą esminių temų, kurios apibrėš ne tik ateities gamybą, bet ir mūsų bendrą požiūrį į technologijas, tvarumą bei pramonės vaidmenį visuomenėje. Pirmoji iš jų – kvantinis tikslumas ir jo potencialas. Šiandien tai jau nebe teorija, o praktika, kuri leis optimizuoti esamus procesus, o kartu atvers visiškai naujas medžiagų kūrimo, gamybos ir planavimo galimybes.
„Antroji – pažangiųjų medžiagų revoliucija. Noriu kalbėti apie tai, kaip kvantinės technologijos, duomenų analizė ir skaitmeniniai dvyniai padeda kurti naujos kartos medžiagas. Trečioji tema – tvarumas. Gamybos sektorius turi tapti žiedinis ir draugiškas planetai – o tam reikia ne tik technologijų, bet ir aiškios strategijos bei bendradarbiavimo. Galų gale – kintantis žmogaus ir technologijų santykis. Noriu pabandyti suprasti, kaip keičiasi žmogaus vaidmuo gamyboje – iš darbininko į sprendimų priėmėją, stebėtoją, algoritmų mokytoją“, – pasakoja dr. M. Mackoit-Sinkevičienė.
Jos manymu, žmonijos ir technologijų bei viso mokslo santykį neretai kiek komplikuoja ir tas faktas, kad mes jau gerokai nutolome nuo pasaulio, kuriame dominuoja „klasikinė fizika“. Šiandien pažanga labai dažnai priklauso nuo mūsų gebėjimo perprasti reiškinius, kurie tarsi net negali būti suprasti. Geriausias to pavyzdys – kvantinė fizika, kurios esmė vis dar lieka sunkiai perprantama, ypač jei bandome suvokti, „ką visa tai reiškia“. Būtent tai ir norėjo pasakyti Richardas Feynmanas savo garsiąja fraze, kad tie, kurie teigia suprantantys šią sritį, yra melagiai. Kvantinė fizika veikia, bet sykiu ji ir iš esmės prieštarauja mūsų kasdieniam loginiam mąstymui.
„Tačiau šiandien mūsų supratimas irgi įgauna naują pavidalą. Dirbdama kvantinių technologijų, ypač kvantinės metrologijos, srityje matau, kad nors vis dar negalime intuityviai „paaiškinti“ visų kvantinių reiškinių, sugebame juos išmatuoti, valdyti ir praktiškai panaudoti. Kitaip tariant, mes ne tik kalbame apie kvantinę fiziką, mes su ja dirbame. Tad praktiniu lygmeniu galime daug daugiau nei R. Feynmano laikais“, – teigia VU mokslininkė.
p>
Paieška archyve
