Elektronika.lt
 2026 m. vasario 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 21 d. 17:20
Indukcinė kaitlentė gali sunaudoti daugiau elektros nei jūs galvojate, bet yra būdų kaip galima sutaupyti
Vasario 21 d. 13:44
Lietuvių kalbos mokytoja apie DI mokykloje: kūrybiškumo jis nepakeis, bet savarankišką mąstymą gali susilpninti
Vasario 21 d. 09:26
Apklausa rodo: 9 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, net jei to nepastebi
Vasario 20 d. 20:40
Kinija meta iššūkį NASA: jau šiemet prasidės lemtinga misija, kuri gali pakeisti kosminę galią
Vasario 20 d. 17:13
Paaiškino, kuo pavojinga nebetinkama baterija: iki gaisro – vienas žingsnis
Vasario 20 d. 14:56
Kova dėl pirkėjų darosi vis intensyvesnė: kokie bus 2026-ieji el. rinkodarai?
Vasario 20 d. 11:57
Dveji Skaitmeninių paslaugų akto metai Lietuvoje: neteisėtas turinys šalinamas efektyviau, o vartotojų apsauga stiprėja
Vasario 20 d. 08:49
Saugumo technologijų raida: kas taps standartu, o kas liks tik prabangių modelių savininkams?
Vasario 19 d. 20:27
Projektas, kuris keičia miestą iš vidaus: Niujorke prasidėjo transporto perversmas
Vasario 19 d. 17:53
Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Spalio konferencijoje – pasaulinio lygio ekspertai iš Masačusetso technologijos instituto ir Lietuvos

Publikuota: 2025-09-09 16:15
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas

Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinės Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai rudenį vyksiančioje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“.

„Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“

Konferencija vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyksta pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.

Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie diskutuos apie technologinių transformacijų iššūkius. Bus nagrinėjamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.

„Ši konferencija į vieną erdvę suburs mokslininkus, akademinę bendruomenę, politikos ir pramonės lyderius. Ji tampa pradžia ilgalaikei partnerystei, kuri stiprins Lietuvos mokslą, skatins inovacijas ir atvers naujas erdves mūsų talentams bendradarbiauti su JAV mokslininkais“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

MIT yra pasauliniu mastu pripažintas mokslo ir inovacijų lyderis. Universiteto alumnų ir darbuotojų gretose – daugiau kaip 100 Nobelio premijos laureatų, per 80 „MacArthur“ stipendininkų, apie 20 Tiuringo premijos laureatų ir daug kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojų. 2024 metais MIT tyrėjai užregistravo daugiau nei 600 naujų JAV patentų ir įsteigė daugiau nei 20 įmonių, naudodamiesi MIT intelektine nuosavybe.

Dėmesys naujoms idėjoms

Ši tarpdisciplininė konferencija siekia geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai dalinsis žiniomis ir ieškos būdų, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie juslių turinčių ir savarankiškai besimokančių sistemų. Kitaip tariant, bus ieškoma metodų, kaip kurti technologijas, kurios ne tik vykdo komandas, bet ir prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką, išlaikant žmogų pagrindiniu kūrėju ir naudotoju.

MIT delegacijai vadovaus Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvyksiantis su daugiau nei dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.

Antrąją konferencijos dieną dalyviai galės prisijungti prie vienos iš keturių diskusijų grupių, kuriose bus svarstomos strategiškai svarbios temos bei aptariamos ilgalaikio ir platesnio bendradarbiavimo tarp MIT ir Lietuvos galimybės. Diskusijų tikslas – parengti rekomendacijas politikos formuotojams ir prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų stiprinimo.

Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu

Šis renginys vyksta po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Šiuo metu planuojamos bendradarbiavimo formos – studentų praktikos Lietuvoje ir ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų stipendijos.

Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.

Pasak menininko ir MIT profesoriaus Gedimino Urbono, MIT įsitraukimas į bendradarbiavimą su Lietuva sujungia pasaulinio lygio kompetencijas su gyvybinga vietos tyrimų kultūra ir suteikia Lietuvos inovacijoms pasaulinę sceną.

„Suburdami MIT mokslininkus su Lietuvos partneriais, kartu kuriame žinias, spartiname proveržius ir ugdome talentus sunkiausiems pasaulio iššūkiams. Kaip menininkas, matau tai kaip bendrą įvairių intelektų laboratoriją – vietą, kurioje mokslas, technologijos, menai ir humanitariniai mokslai susitinka kaip lygūs partneriai, formuodami vertybes, stiprindami demokratinį gyvenimą ir ieškodami praktinių kelių į teisingesnes ir gyvybingesnes ateitis“, – sako prof. Urbonas.

Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti

Konferencijos metu Lietuvos studentai turės galimybę išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti “ organizuoja Lietuvos konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.

Registracija – privaloma.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas atveria kelią tikslesniam vėžio ir lėtinių ligų gydymui

Žmogaus genomas ilgą laiką buvo laikomas milžiniška, tik iš dalies perskaityta „knyga“. Nors jau žinome daug apie genus, kurie tiesiogiai koduoja baltymus, didžioji dalis mūsų DNR vis dar slepia paslaptis. Naujas „DeepMind“ sukurtas dirbtinio intelekto modelis „AlphaGenome“ žada atverti vadinamąjį „tamsųjį genomą“ ir iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame daugelio ligų kilmę ir galimus gydymo būdus.

Lavos tunelis Veneroje

Vulkanizmas nėra unikalus Žemės reiškinys; bent jau Jupiterio palydove Ijo irgi veržiasi ugnikalniai, taip pat vulkaninės veiklos pėdsakų rasta Marse ir Mėnulyje. Vienas iš tokių pėdsakų yra lavos tuneliai, kuriuos suformavo po paviršiumi tekėję magmos srautai. Dabar astronomai pirmą kartą parodė tuščio lavos tunelio egzistavimą Veneroje.

NASA atskleidė: dirbtinis intelektas pirmą kartą istorijoje vairavo marsaeigį be žmonių pagalbos

NASA istorijoje dar niekada nebuvo taip glaudžiai pasitelkusi dirbtinį intelektą planetų tyrimuose, kaip dabartinėje „Perseverance“ misijoje Marse. Remiantis pažangiais AI modeliais, pavyko suplanuoti ir įgyvendinti pirmąjį istorijoje marsaeigio maršrutą, kurį nuo pradžios iki pabaigos sudėliojo dirbtinis intelektas.

2026 m. vasaris
2026-02-19 21:18
KTU bendruomenės įvertinimas Lietuvos mokslų akademijoje: premija profesoriui ir apdovanojimai studentams
2026-02-10 16:12
Reliatyvumo patikrinimas gravitacinėmis bangomis
2026-02-09 15:54
Kas išties slepiasi Žemės šešėlyje? Atskleistas naujas būdas ieškoti nežemiškų objektų danguje
2026-02-09 13:37
Retos supernovos radijo spinduliuotė
2026-02-06 13:14
Europos ledo plutos storis
2026-02-06 06:07
Kinija nurungė JAV: sukūrė naują pasaulinį laiko standartą kosminėms misijoms Mėnulyje
2026-02-05 13:56
Dryžiai Merkurijuje rodo neseną aktyvumą
2026-02-04 07:45
Mūsų teleskopai prisideda prie įspūdingo asteroido tyrimų
2026-02-03 06:28
Saulės vidaus magnetinio lauko rekonstrukcija
2026-02-02 18:42
NASA nutraukė istorinę misiją: Marso mėginiai gali niekada nepasiekti Žemės
2026-02-01 12:11
Vandens gavyba Marse ateities misijoms
2026 m. sausis
2026-01-31 12:51
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama