Gravitacinės bangos yra erdvėlaikio virpesiai, kuriuos sukelia masyvių kosminių objektų, tokių kaip juodosios skylės ir neutroninės žvaigždės, susidūrimai. Pirmą kartą aptiktos 2015 metais, jos atvėrė visiškai naują būdą tirti kosmosą.
Dabar tarptautinis LIGO-Virgo-KAGRA bendradarbiavimo tinklas, jungiantis detektorius JAV, Italijoje ir Japonijoje, paskelbė naują duomenų rinkinį, kuriuo daugiau nei padvigubina žinomų signalų skaičių. Nauji duomenys surinkti per pirmus devynis ketvirtojo LIGO stebėjimų etapo mėnesius, nuo 2023 gegužės iki 2024 sausio.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Detektorių jautrumas, lyginant su ankstesniais etapais, padidėjo ketvirtadaliu, o tai leidžia aptikti signalus daug didesniame erdvės regione. Tarp naujų atradimųyra ir galingiausias (galima sakyti „garsiausias“, nes gravitacinės bangos daug kuo primena garso bangas) kada nors užfiksuotas signalas GW230814. Šis, kaip ir dar keli naujai aptikti, įvyko jungiantis juodosioms skylėms, masyvesnėms nei 40 Saulės masių. Tokios greičiausiai susiformuoja tik jungiantis mažesnėms, taigi šie signalai patvirtina vadinamųjų hierarchinių susiliejimų egzistavimą.
Du signalai – GW230814 ir GW231226 – pirmą kartą pasiekė signalo ir triukšmo santykį virš 30, o tai leidžia ypač tiksliai tirti jų bangų formas ir astrofizikines savybes. Kataloge pateikti 128 signalai, įvykiuose dalyvavusių juodųjų skylių masių diapazonas siekia nuo 5,79 Saulės masių iki 137 Saulės masių. Tarp signalų yra ir du juodosios skylės-neutroninės žvaigždės susidūrimai.
Šie duomenys leis dar tiksliau patikrinti reliatyvumo teorijos prognozes; kol kas atrodo, kad jie dera puikiai, bet šio aspekto analizė dar labai preliminari. Be to, duomenis bus galima naudoti tiriant Visatos plėtimosi spartą, siekiant patikslinti Hablo konstantą – vieną svarbiausių ir labiausiai ginčytinų šiuolaikinės kosmologijos parametrų. Su naujais teleskopais, tokiais kaip Veros Rubin observatorija, ateityje bus galima aptikti tiek gravitacines bangas, tiek šviesą iš kosminių susidūrimų, kuriuose dalyvauja bent viena neutroninė žvaigždė, taip atskleidžiant dar gilesnes žinias apie žvaigždžių ir juodųjų skylių savybes.