Europos kosmoso agentūros teleskopas „Euclid“ jau beveik dvejus metus renka duomenis apie daugybę galaktikų visoje Visatoje. Praeitą savaitę paskelbtas pirmasis duomenų rinkinys.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Jis apima stebėjimus dangaus lopinėliuose, kuriuose praktiškai nėra artimų galaktikų – šios kryptys pasirinktos tam, kad būtų galima kuo greičiau gauti duomenų, reikalingų Visatos plėtimosi ir ilgalaikės struktūrų raidos matavimams. Taip pat šie plotai labai naudingi tolimų nykštukinių galaktikų paieškai – nesant artimų didelių galaktikų šviesos, išryškėja ir tolimi blausesni telkiniai. Būtent tą dabar mokslininkai padarė ir naujų nykštukinių galaktikų aptiko daugiau nei 2600.
Palyginimui, Vietinėje galaktikų grupėje, kuriai priklauso Paukščių Takas ir Andromeda, nykštukinių galaktikų žinoma kiek daugiau nei šimtas. Tarp jų kiek daugiau nei pusė yra daugiau mažiau elipsinės, o likusios – netvarkingos formos; keli procentai turi kompaktiškus mėlynus branduolius, kurie rodo vykstant gana sparčią žvaigždėdarą. Elipsinės nykštukės susitelkusios būriuose, o netvarkingos – pasklidusios labiau tolygiai, kas atrodo kiek netikėta, nes galaktikos netvarkingomis dažnai tampa dėl sąveikų su kaimynėmis. Nors šie pirmieji rezultatai to dar neleidžia padaryti, ateityje nykštukinių galaktikų savybių pasiskirstymą bus galima panaudoti tikrinti įvairiems kosmologiniams modeliams.
Skirtingi modeliai prognozuoja truputį kitokias Visatos struktūrų augimo istorijas, o šie skirtumai ypač stipriai atsiliepia mažiausios masės objektams. Iki šiol žinių apie nykštukines galaktikas neužteko statistiškai reikšmingoms išvadoms daryti, bet „Euclid“ duomenys situaciją pakeis.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
