Elektronika.lt
 2026 m. kovo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
Kovo 18 d. 15:23
Kada verta rinktis elektrinį, o kada – akumuliatorinį šlifuoklį?
Kovo 18 d. 12:58
Ar „OpenClaw“ neatpažįstamai pakeis verslo kasdienybę?
Kovo 18 d. 09:25
Darbuotojai tikrina darbo paštą savo telefone? Įspėja apie kibernetinio saugumo rizikas
Kovo 17 d. 18:24
Ar mažieji branduoliniai reaktoriai – Lietuvos energetinės nepriklausomybės raktas? (1)
Kovo 17 d. 15:59
Naujose „iOS“ ir „macOS“ operacinėse sistemose nuotraukų informacija siunčiama „Apple“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuva siekia tapti inovacijų lydere regione: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su MIT

Publikuota: 2025-01-29 09:27
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Sausio 28 d. LR Prezidentūroje įvyko istorinis Lietuvos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo renginys su pasaulio mokslo ir inovacijų lyderiu, nuolat įvairiuose pasaulio reitinguose pirmaujančiu Masačusetso technologijos institutu (MIT, Bostonas, JAV). Bendradarbiavimą užmezgusiam Lietuvos konsorciumui dėl MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) vadovauja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Jono Petronio nuotr.

„Nepaprastai džiaugiamės užmegzdami partnerystę su MIT, pasaulyje pripažinta institucija, kuri nuolat yra mokslo ir technologijų pažangos priešakyje. Tai svarbus žingsnis Lietuvai, parodantis mūsų pastangas siekti naujovių tokiose kertinėse srityse kaip atsinaujinanti energija, skaitmeninės technologijos, verslumas, biotechnologijos ir kt. Mus ypač įkvepia MIT gebėjimas sklandžiai integruoti tyrimus ir studijas įvairiose disciplinose, taip sukuriant gyvybingą intelektualinę erdvę, kurioje inovacijos nuolat vystosi ir plečiasi“, – pažymėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pagrindinis Lietuvos bendradarbiavimo su MIT iniciatorius, šio instituto profesorius Gediminas Urbonas renginyje pabrėžė, jog ši diena žymi istorinio bendradarbiavimo pradžią. Užmegzti ryšiai leis Lietuvai bendradarbiauti su vienais geriausių pasaulio mokslininkų ir tyrėjų, stiprins Lietuvos transatlantinius ryšius, didins šalies matomumą tarptautinėje arenoje, tikimasi, padės pritraukti užsienio investicijas bei talentus.

„Tai žymi mūsų bendrą pasiekimą, kuomet apsijungia tiek verslo lyderiai, tiek pagrindiniai universitetai, mokslo institucijos. Imamės investuoti į mūsų bendrą ateitį. Tapdami „MISTI-Lietuva“ organizacijos dalimi, mes prisijungiame prie dar 30 valstybių, kurios bendradarbiauja su MIT, ir prie neprilygstamos ekosistemos, kuria naudojasi Harvardo, Bostono ir daug kitų pasauliniu garsu pripažintų mokslinių institucijų ir organizacijų. To dėka turime galimybę tapti mokslo, technologijų ir inovacijų centro dalimi“, – sakė prof. G. Urbonas, tuo pačiu atkreipęs dėmesį, kad MIT itin puikiai palaiko skirtingų disciplinų suderinimą, kuris svarbus kovojant su įvairiais šiuolaikiniais iššūkiais.

JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald padėkojo konsorciumui už įgyvendintą galimybę ir užmegztus ryšius su MIT. „JAV ir Lietuva yra partnerės ir laisvos šalys, mane nepaprastai įkvepia Lietuvos indėlis į pasaulinę technologijų ir mokslo pažangą. JAV didžiuojasi, kad yra namai vieniems geriausių universitetų bei institutų, o Lietuvos mokslinių tyrimų bendruomenė išties remiasi aukštomis vertybėmis ir aukšta darbo etika. Esu tikra, kad ši partnerystė sukurs ilgalaikius ryšius tarp mūsų valstybių“, – sakė ambasadorė.

Tarp numatytų bendradarbiavimo formų – bendri mokslinių ir meninių tyrimų, technologijų ir verslo projektai, inovacijų kūrimas, abipusis tarptautinis mokslininkų ir studentų mobilumas, STEAM ir verslumo pamokos Lietuvos mokyklose arba STEAM centruose, mokymai, MIT studentų stažuotės Lietuvoje ir kt. Taip pat planuojama inicijuoti specialias programas dirbtinio intelekto, klimato kaitos ir kitose srityse.

„Naujasis „MIT-Lietuva“ fondas skatins įvairius mokslinių tyrimų bendradarbiavimo projektus, kad būtų galima kurti naujausias inovacijas tiek čia Lietuvoje, tiek su kolegomis MIT. Šie fondai kuriami įvairiose šalyse, per pastaruosius metus įvairiems projektams skirta daugiau nei 27 mln. JAV dolerių“, – dėkodama prof. G. Urbonui ir kitiems iniciatoriams pažymėjo MIT Ukrainos programos įkūrėja ir direktorė, MIT Eurazijos programos direktorė prof. Elizabeth Wood.

Bendradarbiavimo dėka į Lietuvą galės atvykti ir patirtimi dalinsis, prie įvairių iniciatyvų jungsis aukščiausio lygio MIT tyrėjai. Planuojama, kad Lietuva prisijungs ir prie MIT antreprenerystės tinklo, kuris suteikia prieigą prie instituto išteklių, mokymų, renginių ir bendradarbiavimo galimybių, skirtų skatinti antreprenerystės ekosistemos plėtrą.

„Tarptautinis bendradarbiavimas itin svarbus MIT. Mūsų studentus, mokslininkus sėkmė aplanko tuomet, kuomet jie bendradarbiauja tarptautiniu lygmeniu su įvairiais partneriais – prie to prisidės ir Lietuva. Entuziastingai žvelgiame į ateitį ir toliau norime gilinti mūsų ryšius“, – tikino MIT Tarptautinių ryšių prorektorius prof. Duane Boning.

MIT MISTI partnerių teigimu, ši programa yra strateginė investicija į Lietuvos ateitį – ji sudaro galimybes šaliai tapti mokslo ir novatoriškų sprendimų lydere regione.

„Dalyvavimas MIT tarptautinių mokslo ir technologinių iniciatyvų programoje gali pakeisti ne tik Lietuvos akademinį ir mokslo pasaulį, bet ir mūsų šalies ekonomikos pagrindus. Ji suteikia Lietuvai galimybę tapti inovacijų centru, šalimi, pripažįstama už savo indėlį į aukštųjų technologijų pramonę, pažangiausius tyrimus ir novatoriškus sprendimus, skirtus pasauliniams iššūkiams spręsti“, – teigė LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Partnerystė su MIT ir dalyvavimas MISTI programoje stiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą, prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei šalies švietimo sistemos modernizavimo, diegiant inovatyvius mokymo metodus. Viliamasi, jog ryšių dėka Lietuvai pavyks pritraukti naujas investicijas ir talentus, taip pat – vystyti naujas strategijas ir sprendimus įvairiose srityse.

MIT MISTI konsorciumo veiklos pradžioje lyderystės suburiant jo narius ėmėsi Lietuvos mokslo taryba, kuri reikšmingai remia konsorciumą ir jo veiklas. Konsorciumo partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama