Asteroidas Ryugu – vienas geriausiai ištirtų netolimų Žemei dangaus kūnų, didžiąja dalimi todėl, kad turime jo paviršiaus mėginių. Šiuos mėginius prieš ketverius metus pargabeno Japonijos zondas „Hayabusa2“. Dar stebėdamas asteroidą 2018-2019 metais, „Hayabusa2“ parodė, kad jo paviršiuje yra magnio gausių hidrogenuotų mineralų, tokių kaip serpentinas (magnio silikato hidratas). Imant mėginius išmuštas dirbtinis krateris, kurio dugne vandenilio-deguonies (hidroksilo) ryšio signalas pasirodė stipresnis; tai reiškia, kad asteroido paviršiuje šią jungtį kažkas naikina.
Greičiausiai tai yra mikrometeoroidų smūgiai, o dabar mokslininkai pademonstravo, kad tą gali padaryti vos nanometro dydžio dulkelės. Skaitmeniniu modeliu, kuris pritaikytas nagrinėti molekulių sąveikas, įskaitant ir cheminius procesus, ir smūgius, jie ištyrė mažyčių granulių poveikį magnio gausių serpentinų hidroksilo jungtims. Vienu atveju granulių kilmė buvo netoliese praskrendančios kometos; jų greitis Ryugu atžvilgiu turėtų būti apie 20 kilometrų per sekundę. Mažiausios granulės, galinčios sunaikinti hidroksilo jungtis judėdamos tokiu greičiu, yra dviejų nanometrų dydžio. Kitu atveju dulkės gali atlėkti iš toliau, o jas įgreitina tarpplanetinis magnetinis laukas – taip jų greitis gali pakilti net iki 300 km/s. Tada sunaikinti hidroksilo jungtims pakanka vos 1 nanometro skersmens dulkelių. Dalį jungčių nutraukia tiesiogiai patys smūgiai, kitos suyra dėl to, kad smūgio vietoje mineralas gali įkaisti iki daugiau nei tūkstančio kelvinų temperatūros.
Tuo tarpu Saulės spinduliuotė asteroido paviršių pašildo tik iki 340 kelvinų, o to neužtenka mineralui suardyti. Visais atvejais smūgiai sukuria silicio hidroksido, vandens ir hidroksilo radikalų, kurie kurį laiką gali išlikti asteroido paviršiuje ir dalyvauti kitose cheminėse reakcijose. Šie rezultatai padės geriau suprasti, kaip keičiasi asteroidų paviršius per milijonus ir milijardus metų ir išsiaiškinti, kaip atrodė Saulės sistemos planetas formavusios uolienos.
Paieška archyve
