Elektronika.lt
 2025 m. gegužės 2 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 2 d. 14:13
„Telia“ ir „Elinta Charge“ spręs didžiausią elektromobilių vairuotojų košmarą
Gegužės 2 d. 11:26
Elektromobilių segmente – nauja banga: alkūnėmis stumdosi vis daugiau gamintojų
Gegužės 2 d. 08:50
Ekspertai atskleidė, kam ir kada geriau nenaudoti „ChatGPT“
Gegužės 1 d. 21:08
Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja NFC pinigų vagystėms iš žmonių
Gegužės 1 d. 15:32
Šią klaidą su mikrobange daro beveik visi: ne tik trumpina prietaiso gyvavimo laiką, bet ir kelia pavojų
Gegužės 1 d. 09:27
NEO TOOLS raktų komplektai lagaminuose
Balandžio 30 d. 20:39
Išmanusis telefonas nukrito ant žemės? Štai kodėl neverta iškart panikuoti, bet ir delsti pavojinga
Balandžio 30 d. 17:15
Nuo laboratorijos Vilniuje iki Tarptautinės kosminės stoties – lietuviškos molekulės prieš radiaciją
Balandžio 30 d. 14:39
5 aukštosios mokyklos skirs 1 mln. EUR finansavimą EDINA sistemos atnaujinimui
Balandžio 30 d. 11:29
Kvantiniai deimantai – įrankis ir karo lauke, ir vėžio diagnostikoje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos

Publikuota: 2024-11-14 15:23
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Negalite nustoti tikrinti telefoną, net jeigu jokių svarbių pranešimų nelaukiate? Kaltinkite savo smegenis. Kalifornijos Berkeley universiteto Walterio Haaso verslo mokyklos mokslininkų tyrimas parodė, kad informacija veikia dopaminą gaminančią smegenų atlygio sistemą taip pat, kaip pinigai, narkotikai ar maistas.

Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Smegenims informacija – tai apdovanojimas, nepriklausomai, ji naudinga ar bevertė“, – sako docentas Ming Hsu, neuroekonomistas, kurio tyrimuose naudojama funkcinė magnetinė tomografija (fMRT), psichologinė teorija, ekonomikos modeliavimas ir mašininis mokymasis. „Ir lygiai taip pat, kaip mūsų smegenims patinka tuščias kalorijas iš nesveiko maisto, jos gali pervertinti informaciją, keliančią mums malonius pojūčius, nors ir visiškai nenaudinga – tai, ką kai kas gali pavadinti tuščiu smalsumu“.

Darbas, kurio autoriai yra Hsu ir aspirantas Kenji Kobayashi, Pensilvanijos universiteto daktaras, rodo, kad smegenys pertvarko informaciją į tą pačią bendrą skalę, kaip ir pinigai.

„Mums pirmą kartą pavyko pademonstruoti, kad informacijai ir pinigams egzistuoja bendras neuroninis kodas, kas atveria kelią link įvairiausių įdomių klausimų apie tai, kaip žmonės vartoja, o kartais ir persisotina informacija“, – sako Hsu.

Darbo pagrindas yra smalsumo ir jo atsispindėjimo smegenyse tyrimas. Jei ekonomistai linkę smalsumą vertinti kaip priemonę pasiekti tikslą, vertingą tuomet, kai jis gali suteikti apsispręsti padedančią informaciją, psichologai jau seniai smalsumą laiko įgimta motyvacija, kuri pati savaime gali paskatinti veiksmus. Pavyzdžiui, sporto sirgaliai gali tikrinti žaidimo lažybų koeficientus, net jei patys ir neketina lažintis. Kartais norime ką nors sužinoti vien tam, kad sužinotume.

„Mūsų tyrimas pabandė atsakyti į du klausimus. Visų pirma, ar galima sutaikyti ekonomikos ir psichologijos pažiūrį į smalsumą, arba kodėl žmonės ieško informacijos? O antra, kaip smalsumas atrodo smegenyse?“ – sako Hsu.

Norėdami geriau suprasti smalsumo neurobiologiją, tyrėjai skenavo azartinius žaidimus žaidžiančių žmonių smegenis. Kiekvienam dalyviui buvo siūloma žaisti įvairiose loterijose, ir jis turėjo nuspręsti, kiek jis pasirengęs sumokėti, kad daugiau sužinotų apie šansus laimėti.

Kai kuriose loterijose informacija buvo vertinga – pavyzdžiui, kažkada tai, kas atrodė menkai tikėtina, pasirodydavo teisinga. Kitais atvejais informacija nebūdavo ypatingai vertinga, pavyzdžiui, kai laimėjimas būdavo visai mažas. Tiriamieji dažniausiai rinkdavosi racionaliai, remdamiesi ekonomine informacijos verte (tai yra, kiek pinigų ji galėjo padėti laimėti). Tačiau tai nepaaiškino visų jų sprendimų: žmonės linkę pervertinti informaciją bendrai, ir ypač – loterijose su dideliais laimėjimais. Pasirodė, kad esant didesniems statymams, žmonių noras gauti informaciją padidėdavo, net jeigu ji niekaip neveikė jų sprendimų.

Tyrėjai nustatė, kad tokį elgesį galima paaiškinti tik modeliu, kuriame atsižvelgiama ir į ekonominius, ir į psichologinius informacijos paieškos motyvus. Žmonės pirkdavo informaciją, remdamiesi ne tik faktine jos nauda, bet ir jos naudos lūkesčiais, nepriklausomai nuo to, ar ji naudinga. Pasak Hsu, tai panašu į norą sužinoti, ar gavome puikų darbo pasiūlymą, net jei neketiname jo priimti.

„Laukimas sustiprina kieno nors gero ar blogo įspūdį, o malonesnio atlygio lūkestis informaciją daro dar vertingesnę“, – sakė jis.

Kaip smegenys reaguoja į informaciją? Išanalizavę fMRT skenus, tyrėjai išsiaiškino, kad informacija apie šansus žaidimuose aktyvavo tas smegenų sritis, dalyvaujančias vertinime (dryžuotasis kūnas (striatum) ir ventromedialinė prefronatlinė žievė, arba vmPFC) – tos pačios dopaminą gaminanios smegenų zonos, kurios aktyvuojasi, gavus atlygį nuo maisto, pinigų ir daugelio narkotikų. Tai vyko nepriklausomai nuo to, ar buvo informacija naudinga ir ar ji keitė pirminį žmogaus sprendimą ar ne.

Paskui tyrėjams pavyko nustatyti, kad smegenys naudoja tą patį neuroninį kodą informacijai tiek apie loterijų šansus, tiek ir įvertinimui ar pinigams. Taip jie galėjo tirti smegenų reakcijos į įvairias pinigų sumas, o paskui klausti ar galima tą patį kodą panaudoti numatyti, kiek žmogus sumokės už informaciją. Kitaip tariant, lygiai taip pat, kaip galime nustatyti tokių nepalyginamų dalykų, kaip paveikslo, kepsnio pietums ir atostogų rinkos kainą, smegenys konvertuoja informacijos siekį, smalsumą į tą patį bendrą kodą, kurį jos naudoja pinigams ir kitiems konkretiems atlygiams, sakė Hsu.

„Mes galime žvilgtelėti į smegenis ir nustatyti, kaip stipriai žmogus nori gauti tą ar kitą informaciją, o paskui paversti šį smegenų aktyvumą pinigų sumomis“, – sakė jis. Nors šis tyrimas tiesiogiai nesusijęs su pernelyg dideliu skaitmeninės informacijos vartojimu, tas faktas, kad informacija aktyvuoja atlygio sistemą smegenyse, yra būtina priklausomybės atsiradimo sąlyga. „Tai, kad mūsų smegenys reaguoja į malonaus atlygio lūkestį, yra svarbi priežastis, kodėl žmonės reaguoja į masinančios antraštes“.

Kaip ir nesveiko maisto atveju, tai gali būti situacija, kai ankstesni adaptyviniai mechanizmai dabar panaudojami, kai maistas prieinamas lengviau, nei bet kada. Informacijos gausa kai kuriuos iš mūsų irgi įginė į evoliucinius spąstus, kai smegenys, pripratusios brandinti bet kokią informaciją jos deficito metu, atsiduria civilizacijoje su internetu.

Nuoroda: Kenji Kobayashi and Ming Hsu. „Common neural code for reward and information value“. PNAS, 2019. https://doi.org/10.1073/pnas.1820145116


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas atskleidžia senovės Peru simbolius

Naskos linijos – tai viena iš didžiausių priešistorinių mįslių, žavėjusi tyrėjus dešimtmečius. Tačiau dabar, kai archeologai į pagalbą pasitelkė dirbtinį intelektą, per šešis mėnesius pavyko atrasti daugiau nei 300 naujų geoglifų, kurie visiškai pakeitė mokslininkų požiūrį.

Technologijos mažina senjorų demencijos riziką – pataria mokslininkai

Nepaisant visuomenėje vyraujančių stereotipų apie socialinių tinklų žalą, naujausi tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms technologijos padeda apsaugoti smegenis.

Mokslininkai prijungė implantą tiesiai prie smegenų

Europoje ir JAV dirbantys tyrėjai sukūrė naujos kartos lankstų neuroimplantą, skirtą tiesioginiam sujungimui su smegenų zonomis, atsakingomis už garsų suvokimą.

2025 m. balandis
2025-04-25 12:36
Titano upės neturi deltų
2025-04-24 15:29
Pusinis Marso magnetinis laukas
2025-04-23 19:22
Saulės mikrožybsniai skiriasi nuo didesnių
2025-04-22 12:21
Šis garsas gali sustabdyti jūros ligą per minutę
2025-04-18 12:05
Naujas ekranas leidžia liesti hologramas be rizikos
2025-04-17 12:38
Fizikai išmoko sulaikyti energiją amžiams – be nuostolių
2025-04-16 12:37
Kinija planuoja statybas Mėnulyje – bet be plytų ir cemento
2025-04-15 19:10
LMA premijomis ir pagyrimo raštais apdovanoti net 8 KTU jaunieji mokslininkai
2025-04-15 15:25
Mėnulio atradimas: viena pusė beveik be vandens
2025-04-11 18:15
VU mokslininkų rengtas daugiafotonės 3D litografijos vadovas publikuotas „Nature Reviews“ leidinyje
2025-04-10 18:15
LMT studentus kviečia „pasimatuoti“ mokslininko profesiją – siūlo rinktis iš įvairiausių temų, skirs stipendijas
2025-04-09 13:26
Mokslininkai išsprendė didžiausią elektromobilių problemą, žiemą automobilį įkrausite per 10 minučių
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama