Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra milisekundžių trukmės energingi radijo spinduliuotės pliūpsniai. Jie atsklinda iš už mūsų Galaktikos ribų. Manoma, kad juos skleidžia magnetarai – ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Toks teiginys remiasi pora įrodymų: Paukščių Take esantis magnetaras pastebėtas skleidžiantis panašius, nors ir gerokai blausesnius, žybsnius, be to, magnetarai, kaip ir FRB, aptinkami galaktikose, kurios gana sparčiai formuoja žvaigždes. Nepaisant to, vis dar nežinome, kodėl kai kurios neutroninės žvaigždės įgyja tokį milžinišką magnetinį lauką, kad taptų magnetarais, ir kokie žvaigždžių evoliucijos procesai už tai atsakingi.
Dabar astronomai pasinaudojo duomenimis apie FRB, kad truputį praskleistų šį paslapties šydą. Toli gražu ne visus FRB pavyksta susieti su konkrečia galaktika, tačiau išnagrinėję 30 galaktikų, kuriose tikrai aptikti žybsniai, savybes, tyrėjai nustatė, kad FRB dažniau nutinka masyviose žvaigždes formuojančiose galaktikose.
Tuo tarpu mažos masės galaktikose, net ir formuojančiose žvaigždes, FRB praktiškai nerandama. Taigi tikėtina, kad ir magnetarai mažose galaktikose formuojasi retai. Kodėl taip gali būti?
Tyrimo autoriai pasiūlo vieną hipotezę. Masyvios galaktikos turi daugiau už helį sunkesnių cheminių elementų (astronomai juos visus vadina „metalais“), nei mažos, taigi priežasties verta ieškoti čia. Žvaigždės, kurių sudėtyje daugiau metalų, yra didesnės, nes metalai sugeria didesnę dalį branduolyje susidarančios spinduliuotės, todėl visa žvaigždę sudaranti medžiaga labiau įkaista ir išsipučia. Jei dvinarėje sistemoje žvaigždės yra didesnės, didėja ir tikimybė, kad jos, artėdamos prie gyvenimo pabaigos, susilies ir susijungs į vieną. Paprastai masyvios žvaigždės neturi stipraus magnetinio lauko, tačiau jungiantis porai jis gali labai sustiprėti. Tokia susijungimo sukurta žvaigždė gana greitai sprogtų supernova ir gali po savęs palikti magnetarą.
Tyrimo autoriai tikisi artimiausiu metu praplėsti FRB katalogą ir pakartoti tyrimą su bent keliais šimtais galaktikų; tada gal paaiškės ir daugiau detalių apie tai, kokias vietas Visatoje labiausiai „mėgsta“ FRB.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Paieška archyve
