Buvimas kosmose kenkia žmonių sveikatai. Tiek mikrogravitacija, tiek mažesnė (ar visai pranykusi) magnetinio lauko teikiama apsauga atsiliepia įvairiems biologiniams procesams, nuo kaulų ir raumenų iki kraujotakos.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Planuojant žmonių sugrįžimą į Mėnulį ir pirmąsias keliones į Marsą, būtina kuo detaliau ištirti šiuos poveikius, kad galėtume rasti būdų juos sumažinti ar net visai panaikinti. Dabar padarytas reikšmingas žingsnis aiškinantis mikrogravitacijos poveikį širdžiai – pirmą kartą Tarptautinėje kosminėje stotyje atliktas eksperimentas su trimačiais funkciniais širdžių modeliais.
Modeliai, vadinami „organais ant mikroschemos“ (angl. organ-on-a-chip), susideda iš visų ląstelių grupių, reikalingų organo veiklai atkurti. Tai patikimesnis būdas sekti organo veiklą, nei tyrimai su gyvūnais ar su ląstelėmis mėgintuvėliuose.
Eksperimentas Tarptautinėje kosminėje stotyje truko mėnesį; jo metu buvo nuolat tikrinama dirbtinių širdžių plakimo eiga, o paskui, sugrąžinus mėginius į Žemę, išnagrinėta jų struktūra ir genų išraiška. Jau kosmose buvo matyti, kad mėginiai plakė vis silpniau, dažniau pasitaikydavo aritmijų ir kitų pažeidimų požymių.
Genų analizė parodė, kad juose padidėjo genų, susijusių su metaboliniais sutrikimais, širdies smūgiais, oksidacija ir uždegimais, aktyvumas, tuo tarpu genų, valdančių susitraukinėjimą ir kalcio pernešimą, aktyvumas kaip tik susilpnėjo. Praktiškai visi pokyčiai labai panašūs į tuos, kurie vyksta širdžiai senstant, taigi šie atradimai padės ir senėjimo sukeltų širdies problemų tyrimams.
Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.
Paieška archyve
