Elektronika.lt
 2026 m. kovo 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 17 d. 09:15
Penkios klaidos, kurios verslui brangiai kainuoja renkantis elektros tiekimą
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
Kovo 16 d. 15:32
FTMC vystoma moderni netiesinė mikroskopija ir DI – naujos galimybės biomedicinai ir skydliaukės vėžio diagnostikai
Kovo 16 d. 13:47
Kam skitas slaptasis naršymo režimas?
Kovo 16 d. 11:10
Energetika tarp geopolitikos ir žaliojo kurso: kas laukia po AEI proveržio?
Kovo 16 d. 09:30
Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime (1)
Kovo 16 d. 07:11
Pasaulinis IQ pirmą kartą krenta: pasimokykite iš programuotojų, kaip išlikti protingesniais už DI
Kovo 15 d. 16:41
Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Marso atmosferos pabėgimo detalės

Publikuota: 2024-09-16 09:33
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Marso atmosfera po truputį garuoja į kosmosą. Tą ji daro praktiškai visus puspenkto milijardo metų, kiek egzistuoja planeta, ir pakankamai greitai, kad iš pradinės žemišką primenančios atmosferos liko tik porą šimtų kartų retesnė. Kartu su atmosfera Marsas prarado ir vandenį – bent dalis jo irgi išgaravo. Tokią išvadą darome remdamiesi deuterio gausa Marso atmosferoje: jo ten gerokai daugiau, nei Žemėje.

Marso atmosferos pabėgimo detalės
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.

Deuteris yra vandenilio atmaina su papildomu neutronu branduolyje. Tai padaro šį atomą dvigubai sunkesnį, nei paprastas vandenilis, tad jis sunkiau pabėga iš atmosferos. Vandeniui garuojant, skylant į vandenilį ir deguonį ir pabėgant iš atmosferos į kosmosą, deuterio gausa vis kyla.

Norėdami susieti dabartinę deuterio gausą su praeityje Marso turėtu vandens kiekiu, mokslininkai turi išsiaiškinti ir tai, kaip sparčiai šiuo metu iš Marso pabėga vandenilis ir deuteris. Dabar tai pirmą kartą padaryta per visus Marso metus apimantį laikotarpį.

Tyrėjai pasitelkė MAVEN zondo, skirto Marso atmosferos tyrimams, ir „Hubble“ teleskopo duomenis. MAVEN duomenys yra daug gausesni, tačiau apima tik laikotarpį nuo 2014 metų; be to, MAVEN nepakankamai jautrus, kad išmatuotų deuterio srautą Marso pietinę žiemą, kai planeta yra toliau nuo Saulės.

„Hubble“ užpildė šias spragas ir papildė duomenis stebėjimais nuo pat 1991 metų. Laikotarpis aprėpė daugiau nei 15 Marso metų, kurie trunka beveik dvigubai ilgiau, nei Žemės. Duomenyse tyrėjai pastebėjo porą netikėtų dalykų.

Pirma, Marsui priartėjus prie Saulės, kilti į kosmosą ima nebe pavieniai vandenilio, deuterio ir deguonies atomai, o visos vandens molekulės; šis laikotarpis dera su dulkių audrų sezonu. Antra, vandenilis ir deuteris iš viršutinės Marso atmosferos į kosmosą pabėga labai greitai, daug greičiau, nei turėtų, jeigu judėtų greičiais, atitinkančiais atmosferos temperatūrą.

Taigi šie atomai kažkokiu būdu įgreitėja iki daug didesnių, viršterminių, greičių. Priežastys, kodėl taip nutinka, gali būti kelios: Saulės vėjo dalelių smūgiai arba cheminės reakcijos. Apskritai panašu, kad deuterio ir vandenilio pabėgimą riboja ne pačių atomų judėjimas viršutinėje atmosferoje, o vandens molekulių pakilimas iš artimų paviršiui sluoksnių į viršutinius. Šie atradimai padės geriau suprasti ne tik Marso, bet ir kitų planetų, įskaitant egzoplanetas, atmosferų bei vandens raidą per milijardus metų.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama