Elektronika.lt
 2026 m. birželio 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
Birželio 19 d. 18:25
Kolegijos – neišnaudota regionų stiprėjimo galimybė
Birželio 19 d. 16:37
Startavo „Drone Radar“ – siekiama sukurti didžiausią pilietinį dronų aptikimo tinklą Baltijos šalyse
Birželio 19 d. 14:19
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo? (1)
Birželio 19 d. 12:34
Naujas „Meta“ planas gali paliesti milijonus: už ką mokės socialinių tinklų vartotojai?
Birželio 19 d. 10:24
DI modeliai tampa strategine infrastruktūra. Ar Europa pasiruošusi, jei prieiga bus išjungta per naktį?
Birželio 19 d. 08:32
Kodėl po plovyklos tenka vykti į servisą? Ekspertai įvardijo dažniausias priežastis
Birželio 18 d. 18:18
Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Egzoplanetų tranzitai rentgeno spinduliuose

Publikuota: 2024-09-05 10:20
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Dauguma šiuo metu žinomų egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – fiksuojant, kaip planeta, skriejanti tarp mūsų ir žvaigždės, pritemdo pastarosios šviesą. Stebėjimai daromi regimųjų, kartais infraraudonųjų spindulių ruožuose, kur žvaigždė ir planeta šviečia ryškiausiai. Taip pat tranzitų metu galima tirti planetos atmosferą, nes ji sugeria tik dalį pro šalį einančios spinduliuotės.

Dabar mokslininkai išnagrinėjo, kaip egzoplanetų savybes būtų galima tyrinėti stebint tranzitus rentgeno spinduliuose. Bendrai paėmus žvaigždės daug rentgeno neskleidžia, todėl užfiksuoti rentgeno spinduliuotės pokyčius tranzito metu labai sudėtinga. Kol kas tą pavyko tik vieną kartą.

Tyrimo autorių teigimu, naujos kartos rentgeno teleskopai, tokie kaip „NewAthena“ ar AXIS, šias galimybes praplės. Jie surinko archyvinius žvaigždžių stebėjimų duomenis ir įvertino rentgeno spinduliuotės srautą, sklindantį iš žvaigždžių su žinomomis egzoplanetomis. Tada apskaičiavo, kiek rentgeno fotonų kas sekundę turėtų pagauti naujieji teleskopai ir kiek šis srautas pasikeistų tranzito metu.

Paaiškėjo, kad bent keletą, o gal keliolika, žinomų egzoplanetų aptikti rentgeno teleskopais būtų įmanoma. Rentgeno spinduliuotės pokyčiai planetos tranzito metu parodytų toli gražu ne tik tai, kad planeta ten egzistuoja, bet ir leistų daug geriau suprasti žvaigždės vėjo ir planetos magnetosferos sąveikos daleles.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų

Dvinarės asteroidų sistemos paplitusios visoje Saulės sistemoje. Dešimtmečiais vyravo paprastas jų kilmės paaiškinimas: sparčiai besisukantis pagrindinis asteroidas pradeda irti, o jo išsviesta medžiaga vėliau susikaupia į pailgą palydovą. Šis palydovas turėtų skrieti orbita, kurios spindulys panašus į Rošo ribą – atstumą, arčiau kurio didesniojo asteroido gravitacija suardytų mažesnįjį į gabalus. Tačiau šį vaizdą sugriovė NASA „Lucy“ misija.

Saulės energijos kelias į Žemę

Žemės magnetinis laukas sukuria barjerą, prilaikantį Saulės vėjo daleles. Astronomai, naudodami palydovų-dvynių misiją TRACERS, detaliausiai iki šiol užfiksavo, kaip Saulės energija prasiskverbia į Žemės aplinką.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
2026-06-02 19:47
Saulės rykliai šildo vėją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama