Elektronika.lt
 2025 m. spalio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 23 d. 08:29
„Biržų duona“ įsirengė 1 MW saulės parką: pusę kepyklos elektros energijos gamins iš saulės
Spalio 22 d. 20:29
„WhatsApp“ atnaujinimas: išverčia naudotojų žinutes vos vienu spustelėjimu
Spalio 22 d. 17:26
Ar ES ribojimai socialiniams tinklams išspręs vaikų priklausomybę nuo ekranų? (1)
Spalio 22 d. 14:22
Energijos taupymas namuose: kaip mažais žingsniais pasiekti didelį efektą
Spalio 22 d. 11:33
Žvilgsnio sekimo tyrimas matematikos pamokose – KTU doktorantė aiškinasi, kas lemia mokymosi sėkmę
Spalio 22 d. 08:23
Dirbtinis intelektas medicinoje – pamato anksčiau nei gydytojas
Spalio 21 d. 20:19
Atsisakėte „Google One“ prenumeratos? Sužinokite, kas nutiks su visais jūsų duomenimis ir ką reikia padaryti
Spalio 21 d. 17:51
Avietės, gervuogės ir erškėtrožių arbata – KTU tyrėjai moko moksleivius kurti energiją iš uogų
Spalio 21 d. 14:13
Elektros tiekėjų planai po padidinamuoju stiklu: kaip pasirinkti teisingai ir sutaupyti? (2)
Spalio 21 d. 11:38
Ištrinti neįmanoma: kas nutinka informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Sukurti naujos kartos imunojutikliai: sveikatą galėsime pasitikrinti ir namuose

Publikuota: 2024-07-23 21:03
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Infekcinių ligų testų tikslumas – vienas svarbiausių aspektų, diagnozuojant žmogaus sveikatos būklę. Tam, kad šie testai atliktų savo funkciją, naudojami imuniniai jutikliai, kurių rezultatus nulemia tam tikri procesų metu kylantys signalai. Tačiau kartais šie signalai sutrinka, ir tai gali pakenkti nustatyti tikslią paciento diagnozę.

Antanas Zinovičius. Nuotr Alekso Jauniaus
Antanas Zinovičius. Nuotr Alekso Jauniaus

Todėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Mechanikos fakulteto (MF) alumnas, dr. Antanas Zinovičius doktorantūros studijų metu siekė sukurti tokius imuninius jutiklius, kurių signalų perdavimas būtų daug tikslesnis.

Pasitelkė nanodaleles

Viena iš labiausiai išvystytų atpažinimo sistemų gamtoje yra mūsų imuninė sistema. Panaudojant jos komponentus, antigenus ir antikūnus, yra kuriami imuniniai jutikliai, kurie pasižymi nepaprastai dideliu jautrumu ir atrankumu.

„Bene kiekvienas iš mūsų per pastaruosius 5 metus esame vienokia ar kitokia forma išbandę imuninius jutiklius, pavyzdžiui, greituosius COVID-19 testus. Tačiau šie imuniniai jutikliai yra kokybiniai – pateikia tik sergate ar nesergate atsakymą. Tuo metu mūsų kuriami imuniniai jutikliai yra kiekybiniai – gavus rezultatą, galima tiksliai pasakyti antigeno ar antikūno koncentraciją“, – apie savo darbą pasakoja dr. A. Zinovičius.

Tačiau, pasak mokslininko, kuriant kiekybinius imuninius jutiklius dažnai susiduriama su situacija, kai signalas yra per silpnas arba blokuojamas. Todėl spręsti šias problemas yra pasitelkiama antikūnų modifikavimas fermentu, kuris, nors ir padeda sustiprinti signalą, tačiau pasikeitus aplinkos sąlygoms, gali netekti savo savybių, dėl ko signalas susilpnėja. Taip pat, sudėtingose terpėse, tokiose kaip kraujas, šis fermentas gali būti užblokuotas ir dėl to gali sumažėti signalo stiprumas. Todėl šioms problemoms spręsti dr. A. Zinovičius, kurdamas naujos kartos kiekybinius imuninius jutiklius, pasitelkė nanomedžiagas, aukso ir platinos nanodalelę bei redukuotą grafeno oksidą (aukso ir platinos nanodalelės pasižymi panašiomis savybėmis į fermentus, tačiau jų negalima denatūruoti, todėl jų sudaromas signalas yra patikimesnis), o atsirandantis signalas išmatuojamas jungtiniu skenuojančiosios elektrocheminės mikroskopijos ir elektrocheminės impedanso spektroskopijos metodu.

„Pirmiausia buvo sukurtas prototipas. Jį ištyrus, buvo nustatyta, kad jutiklis gali aptikti antigeno koncentracijas nuo 1 pikogramo (tai yra viena trilijonojo gramo dalis) iki 10 mikrogramo. Lyginant su šiuo metu esančiais imunojutikliais šis aptikimo ruožas yra 10 kartų platesnis. Taip pat imuninio jutiklio atsakas yra gaunamas per 20 minučių. Šie rezultatai patvirtina, kad sukurtas prototipas galėtų būti taikomas diagnostikoje“, – paaiškina mokslininkas.

Taip pat šie gauti rezultatai praplečia galimybes kurti tvaresnius elektrocheminius imunojutiklius. Dr. A. Zinovičius toliau paaiškina, jog kadangi šiuo būdu yra supaprastinamas mėginio paruošimas ir tampa paprastesnė antikūnų pritvirtinimo procedūra ant nebrangių paviršių, tai leidžia kurti pigius vienkartinius imuninius jutiklius, o testavimo aparatūrą panaudoti pakartotinai. „Taip pat turėtų būti apsvarstyta jutiklio sumažinimo galimybė, tokiu būdu papildomai sumažinant kainą. Dėl to kiekybiniai imuniniai jutikliai vartotojams taptų prieinami ir galėtume efektyviai stebėti savo sveikatą namie.“


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Slapti radijo žiedai Galaktikoje

Paukščių Tako plokštumoje slypi daugybė įvairių objektų – nuo jaunų žvaigždžių iki supernovų liekanų, tačiau daugelis jų lieka neaptikti dėl dulkių, kurios blokuoja regimąją šviesą. Radijo bangos pro dulkes praeina laisvai, tad radijo teleskopai gali atskleisti anksčiau nematytus objektus.

Tyrimas parodė, kad DI paspartino paauglių mąstymą, tačiau yra problemų

Dirbtinis intelektas (DI) aktyviai keičia paauglių kognityvinius procesus, versdamas juos mąstyti greičiau, tačiau analitinio gylio sąskaita. Tai yra naujo Oksfordo universiteto leidyklos atlikto tyrimo, apie kurį praneša „Business Insider“, išvados.

Ateities medicina ar katastrofos pradžia? Virusai iš kompiuterio kodo jau naikina realias bakterijas

Mokslininkai šiandien žengė į naują etapą, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa ne tik pagalbininku analizuojant duomenis, bet ir kūrėju, galinčiu generuoti gyvybės formas.

2025 m. spalis
2025-10-19 12:19
Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus
2025-10-19 06:11
Revoliucija iš vienos molekulės: nauja technologija žada elektronikos perversmą
2025-10-18 18:53
Pasektas proveržis kvantinės fizikos srityje
2025-10-17 12:34
NASA atskleidžia neįtikėtinus dalykus: mūsų žinutės galėjo pasiekti net ir nežemiškas civilizacijas
2025-10-16 09:10
Energetikos sektoriaus perversmas: mokslininkai atrado ateities sprendimą
2025-10-16 07:21
Lietuvoje prasideda pirmoji Tarptautinė mokslo savaitė „(re) SEARCH 2025“
2025-10-14 21:34
Mokslininkai iš žmogaus ląstelių augina „mini smegenis“, kad sukurtų gyvus asmeninius kompiuterius
2025-10-14 15:15
Mokslininkai netiki savo akimis: DI per kelias valandas padarė tai, kas žmonijai buvo neįmanoma šimtmetį
2025-10-13 15:39
Saulės aktyvumas kelia nerimą: NASA skambina pavojaus varpais, tai gali turėti katastrofinių padarinių (1)
2025-10-13 09:44
Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu
2025-10-12 13:36
Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą
2025-10-10 06:25
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama