Greitieji radijo žybsniai (angl. fast radio bursts, FRB), kaip sufleruoja pavadinimas, yra trumpi, vos milisekundes trunkantys radijo spinduliuotės pliūpsniai, atsklindantys iš už Paukščių Tako ribų. Kai kurie jų kartojasi – vieni reguliariai, kiti ne, – bet absoliuti dauguma, maždaug 97 proc., tėra vienkartiniai. Pirmą kartą aptikti 2007 metais, kol kas jie išlieka paslaptingi.
Kosmosas, asociatyvi nuotr. / NASA nuotr.
Apie pasikartojančius žybsnius žinoma jau nemažai, didžiausia dalimi būtent dėl to, kad jie kartojasi. Todėl galima gerai lokalizuoti jų padėtį danguje, ieškoti aiškių šaltinių, tirti savybes bei tikrinti modelius. Tuo tarpu vienkartinius žybsnius tirti daug sudėtingiau. Čia į pagalbą ateina dedikuotas jų paieškos teleskopas CHIME.
Nuo 2017 metų dirbantis teleskopas aptiko didelę dalį iš beveik tūkstančio dabar žinomų FRB. Dabar mokslininkai išnagrinėjo 128 vienkartinius FRB iš pirmojo CHIME katalogo. Paaiškėjo, kad FRB gimtosiose galaktikose magnetinio lauko stiprumas panašus į Paukščių Tako ir gerokai mažesnis nei sparčiai žvaigždes formuojančių galaktikų. Būtent tokiose dažniausiai kyla pasikartojantys FRB.
Taigi darosi vis aiškiau, kad vienkartinių ir pasikartojančių FRB prigimtis skiriasi. Pasikartojantys FRB siejami su magnetarų – ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčių neutroninių žvaigždžių – aplinka, o vienkartiniai greičiausiai susiję su žvaigždžių sprogimais. Tačiau ir jie gali būti skirtingi: tyrėjai aptiko, kad vienkartinius FRB galima suskirstyti į keturias rūšis, kurios greičiausiai žymi skirtingus procesus FRB šaltinyje.
Dar vienas naujojo tyrimo rezultatas – galimybė bent apytikriai įvertinti atstumą iki FRB, net ir nežinant šaltinio galaktikos.
Tyrimas: https://iopscience.iop.org/article/10.3847/1538-4357/ad40aa
Paieška archyve
