Kinijos zondas „Chang'e-6“ grįžta į Žemę su pirmaisiais mėginiais iš tolimosios Mėnulio pusės – tai didžiulis Pekino kosmoso programos pasiekimas, skelbia „The Guardian“.
Birželio 2 d. zondas sėkmingai nusileido ant Mėnulio paviršiaus viename seniausių Mėnulio kraterių – Pietų ašigalio Eitkeno baseine – ir dvi dienas rinko paviršiaus mėginius naudodamas grąžtą ir robotinę ranką.
„Chang'e-6“ iliustracija / CNSA transliacijos stop kadras
Vėliau „nusileidimo aparato atgabenta Kinijos nacionalinė vėliava pirmą kartą buvo išskleista tolimojoje Mėnulio pusėje“, pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (angl. China National Space Administration, CNSA).
CNSA patvirtino, kad zondas grįžta atgal, o jo pakilimo modulis „ atsiplėšė nuo Mėnulio paviršiaus“ ir įėjo į iš anksto nustatytą orbitą aplink Žemės palydovą.
„Tai labai svarbus pasiekimas, – sakė Lesterio universiteto profesorius Martinas Barstow. – Tik JAV ir Rusija yra atgabenusios mėginius iš Mėnulio, nusileidusios ir vėl pakilusios. Tai rodo įspūdingus Kinijos kosmoso programos gebėjimus. Tai techninis žygdarbis, kai ne tik pavyksta pakilti iš Mėnulio, bet dar ir, kai tai atliekama tolimojoje jo pusėje.“
Manoma, kad tolimoji Mėnulio pusė – kartais vadinama „tamsiąja puse“, nes ji nematoma iš Žemės – atvers naujų galimybių moksliniams tyrimams. Ekspertai teigia, kad zondo atgabenti mėginiai galėtų suteikti precedento neturinčių įžvalgų apie Mėnulio ir Saulės sistemos formavimąsi ir evoliuciją, atsakyti į klausimus, kodėl artimoji ir tolimoji Mėnulio pusės tokios skirtingos, ir pateikti užuominų, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Tačiau kol kas neaišku, ar Kinija pasidalins į Žemę pargabentais palydovo mėginiais su kitų šalių mokslininkais.
Į Žemę grįžtanti kapsulė apie birželio 25 d. turėtų nusileisti Kinijos Vidinės Mongolijos regiono dykumoje.
Paieška archyve
