Astronomai aptiko papildomų įrodymų, kad vienas iš mažiausių Saturno mėnulių – Mimas – po savo lediniu paviršiumi slepia vandenyną. Jei tai tiesa, vadinasi, pasak tyrėjų, pasaulių, kuriuose yra skysto vandens, gali būti daug daugiau, ne manyta iki šiol, skelbia CNN.
Saturno palydovas Mimas / NASA nuotr.
Kol kosminė stotis „Cassini“, 2004–2017 m. skriedama aplink Saturną, nepradėjo tirti šios žiedais apjuostos planetos ir kai kurių iš 146 jos palydovų, mokslininkai manė, kad Mimas tėra didelis ledo gabalas.
Visgi „Cassini“ surinkti duomenys sudomino astronomus – jie parodė, kad Mimo sukimasis ir judėjimas kinta dėl specifinių procesų palydovo viduje.
2014 m. grupė Europos mokslininkų nustatė, kad specifinį mėnulio sukimąsi ir judėjimą lemia vienas iš dviejų: standus, pailgas ir uolėtas branduolys, arba požeminis vandenynas.
Siekdami išsiaiškinti, kuris iš šių veiksnių labiau tikėtinas, Paryžiaus observatorijos astronomas dr. Valéry Lainey su kolegomis išanalizavo Saturno palydovo orbitinio judėjimo duomenis. Mokslininkai nustatė, kad mėnulio judėjimą visgi formuoja vidinis vandenynas.
 Saturno palydovas Mimas / NASA nuotr. |
|---|
„Šis atradimas leidžia įtraukti Mimą į išskirtinių mėnulių, turinčių vidinius vandenynus, klubą, kuriame jau randame tokius palydovus kaip Enceladas ir Europa, tačiau jis pasižymi vienu išskirtiniu bruožu – jo vandenynas yra nepaprastai jaunas, manoma, kad jam vos nuo 5 milijonų iki 15 milijonų metų“, – teigė tyrimo bendraautorius, Londono Karalienės Marijos universiteto mokslininkas dr. Nickas Cooperis.
Ištyrę, kaip Mimas reaguoja į jį veikiančias Saturno gravitacines jėgas, mokslininkai nustatė šiame palydove galimai plytinčio vandenyno kilmę ir amžių. Tyrėjai įtaria, kad vandenynas yra maždaug 20–30 kilometrų gylyje po Mimo ledo apvalkalu. Kadangi, astronominiu požiūriu, šis vandenynas yra jaunas, mėnulio paviršiuje neturėtų būti jokių išorinių jo veiklos požymių, kurie leistų manyti po žeme esant vandens.
Kadangi Mimo vandenynas vis dar vystosi, todėl, pasak mokslininkų, Mimas gali būti unikalus duomenų šaltinis, leidžiantis suprasti, kaip susiformavo požeminiai vandenynai kituose lediniuose palydovuose.
Paieška archyve
