Deimantai milžiniškose planetose gali susiformuoti lengviau, nei manė mokslininkai, o tai reiškia, kad deimantais gali lyti net trečdalyje iki šiol atrastų planetų, skelbia „New Scientist“.
Uranas / NASA, EKA, CSA, STScI nuotr.
Anksčiau atlikti laboratoriniai eksperimentai sukėlė painiavą dėl sąlygų, kuriomis deimantai galėtų susidaryti ledo milžinuose, tokiuose kaip Uranas ir Neptūnas Šie procesai tiriami dviejų tipų eksperimentais: dinaminio suspaudimo bandymais, kai anglies junginiai patiria staigų smūgį, ir statinio suspaudimo bandymais, kai jie patalpinami į kamerą ir palaipsniui suspaudžiami. Iki šiol, atliekant dinaminio suspaudimo eksperimentus, reikėjo daug aukštesnės temperatūros ir slėgio, kad susidarytų deimantai.
Mungo Frostas iš SLAC nacionalinės greitintuvo laboratorijos Kalifornijoje su kolegomis atliko naują eksperimentų seriją, kurios metu naudotas statinis suspaudimas ir dinaminis kaitinimas.
Buvo spaudžiamas polistirenas – tas pats polimeras, iš kurio gaminamas polistireninis putplastis – įspraudus jį tarp dviejų deimantų ir veikiant rentgeno spindulių impulsais. Tyrėjai pastebėjo, kad deimantai iš polistireno pradeda formuotis esant maždaug 2200 °C temperatūrai ir maždaug 19 gigapaskalių slėgiui, t. y. panašioms į Urano ir Neptūno vidiniams sluoksniams būdingas sąlygas.
Šis slėgis yra daug mažesnis nei slėgis, būtinas deimantui susidaryti ankstesniuose eksperimentuose naudojant dinaminį suspaudimą.
Tai gali reikšti, kad intensyvus deimantų formavimasis galimas mažesnėse planetose, nei manėme anksčiau. Tyrėjai apskaičiavo, kad iš maždaug 5600 patvirtintų egzoplanetų daugiau nei 1900 gali susidaryti deimantai.
Paieška archyve
