Astronomai bando surasti mažiausią objektą, kuris gali susiformuoti tokiu būdu kaip formuojasi žvaigždės, bet nebūti žvaigždė. Komanda, naudojanti NASA kosminį teleskopą „James Webb Space Telescope“, nustatė naująjį rekordininką: mažytę, laisvai plūduriuojančią rudąją nykštukę, kurios masė tik tris–keturis kartus didesnė už Jupiterio masę, skelbia NASA.
Žvaigždžių spiečius IC 348 / NASA, ESA, CSA, STScI, K. Luhman ir C. Alves de Oliveir
Rudosios nykštukės – tai objektai, esantys ties riba tarp žvaigždžių ir planetų. Jos formuojasi kaip žvaigždės, tačiau niekada netampa tokios tankios ir karštos, kad jose prasidėtų branduolių sintezė ir galiausiai jos virstų astronomų stebimomis žvaigždėmis.
Siekdami surasti naujai užfiksuotą rudąją nykštukę, Kevinas Luhmanas iš Pensilvanijos valstybinio universiteto ir jo kolegė Catarina Alves de Oliveira pasirinko tyrinėti žvaigždžių spiečių IC 348, esantį maždaug už 1000 šviesmečių nuo mūsų, Persėjo žvaigždžių formavimosi regione. Šis žvaigždžių telkinys yra jaunas, jam tik apie 5 mln. metų, todėl visos rudosios nykštukės vis dar yra gana ryškiai matomos infraraudonųjų spindulių spektro dalyje.
Komanda pirmiausia nufotografavo telkinio centrą, naudodama Webbo NIRCam (Artimųjų infraraudonųjų spindulių kamerą), kad pagal ryškumą ir spalvas nustatytų kandidatus į rudąsias nykštukes. Perspektyviausius taikinius jie stebėjo naudodami Webbo NIRSpec (artimosios infraraudonosios srities spektrografą).
Šio proceso metu buvo atrinkti trys intriguojantys taikiniai, sveriantys nuo trijų iki aštuonių Jupiterio masių, kurių paviršiaus temperatūra svyruoja nuo 830 iki 1500 laipsnių pagal Celsijų. Remiantis kompiuteriniais modeliais, buvo nustatytas mažiausias iš jų, kuris sveria vos tris–keturis kartus daugiau nei Jupiteris.
Be to, mokslininkai nustatė, kad dviejose iš tyrimo metu nustatytų rudųjų nykštukių gali būt molekulių, sudarytų tiek iš anglies, tiek ir iš vandenilio atomų.
Manoma, kad tos pačios molekulės gali būti ir Saturno bei jo mėnulio Titano atmosferose (jų požymius aptiko NASA misija „Cassini“). O taip pat jos pastebėtos ir tarpžvaigždinėje erdvėje.
„Tai pirmas kartas, kai šią molekulę aptikome už Saulės sistemos ribų esančio objekto atmosferoje“, – paaiškino C. Alves de Oliveira. – Rudųjų nykštukų atmosferų modeliai nenumato jos egzistavimo. Mes stebime jaunesnio amžiaus ir mažesnės masės objektus nei kada nors anksčiau ir matome kažką naujo bei netikėto.“
Paieška archyve
