Vilniaus universitetui (VU) priklausantys robotai humanoidai Ąžuolas ir Liepa sulaukia daug dėmesio dėl savo išvaizdos ir dėl to, kad bando kalbėti lietuviškai. Bet už smagios pramogos slepiasi kur kas daugiau – jau beveik dešimt metų besitęsiantys projektai, kurių tikslas – padidinti lietuvių kalba veikiančių skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą. VU mokslininkų projektas „LIEPA-2“ spalio 26 d. laimėjo Susisiekimo ministerijos organizuotą geriausių praėjusio dešimtmečio projektų konkursą „Progreso kelias 2023“ ir pelnė pilietiškiausio projekto vardą.
Renginio organizatorių nuotr.
Kuo ypatingas projektas „LIEPA-2“, prie kurio jau yra prisidėję daugiau nei 70 mokslininkų iš VU Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų? Jo rezultatus galima skirstyti į dvi dalis: informacinių technologijų sprendinius, kurie leidžia kurti paslaugas, skirtas naudoti kiekvienam iš mūsų, ir infrastruktūrinius sprendinius, apimančius lietuvių šnekamosios kalbos garsyną, mobilųjį sintezatorių ir mobilųjį kalbos atpažintuvą.
„Viskas prasidėjo nuo projekto „LIEPA“, kurio metu kuriami sprendimai buvo skirti daugiausia asmeniniams kompiuteriams, o projekte „LIEPA-2“ perėjome į mobiliąją terpę: mobilius išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir net robotus. Tad projekto „LIEPA-2“ rezultatus galima suskirstyti į dvi dalis: infrastruktūrines paslaugas ir paslaugas, skirtas vartotojams“, – pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas Gediminas Navickas.
Projektas „LIEPA-2“ nėra tik VU Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų mokslininkų vizija – tai jau dabar visuomenėje naudojami produktai. Pirmojo projekto metu sukurtas sintezatorius naudojamas „Delfi“ ir Vilniaus miesto savivaldybės naujienų portaluose straipsniams įgarsinti, praneša skelbimus Vilkaviškio autobusų stotyje. Kitas pavyzdys – „Tildės balsas“ – pirmoji lietuvių šnekamosios kalbos atpažinimo programėlė. Ji atpažįsta ir įrenginiui diktuojamus tekstus, ir sakomas komandas, be to, tekstus taria lietuviškai. Naudojantis šia programa galima diktuoti tekstinius pranešimus, pastabas ir el. laiškus, įkalbėti adresus „Google Maps“, „Waze“ ir kitose navigacijos programėlėse. Šią programą sukūrė įmonė, naudodama „LIEPA“ ir „LIEPA-2“ projektų metu sukurtus resursus.
„Su daiktais privalome kalbėti lietuviškai ir tai – įmanoma“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas Linas Aidokas, kuris itin daug dėmesio skiria tam, kaip robotų veiklą galima pritaikyti mokymosi procesuose. Šį mėnesį jis dalyvavo „AcaDay“ konferencijoje, kuri skirta bendruomenei, dirbančiai su robotais NAO ir Pepper. VU turimi Ąžuolas ir Liepa yra būtent iš NAO robotų šeimos. Parodoje su robotų gamintojais buvo diskutuojama apie galimybę integruoti į robotus ir oficialiai palaikyti jų bendravimą lietuvių kalba. „Renginyje man pavyko užmegzti artimesnius ryšius su mokslo atstovais dėl galimo bendradarbiavimo recenzuojant mokslinius straipsnius robotikos srityje ir bendradarbiaujant ateities projektuose“, – pasakoja L. Aidokas.
Tai pirmieji žingsniai link projekto „LIEPA-3“, kuriame būtų susitelkiama į lietuvių kalbos puoselėjimą ir išlikimą skaitmeninėje terpėje.
Paieška archyve
