Perėjimas prie klimatui neutralios energetikos ir Europos Žaliasis kursas lemia, kad į elektros energetikos sistemas integruojama vis daugiau saulės ar vėjo elektrinių, kurios yra visiškai priklausomos nuo paros meto ir sezoniškumo. Todėl esminiu pranašumu tampa ne pagaminamos elektros kiekis, o tai, kada ji gali būti pagaminta. Tuo metu, kai nepučia vėjas ar nešviečia saulė, šaltuoju metu, šią problemą sprendžia, pavyzdžiui, hidroelektrinės, kurių gamyba lanksčiai reguliuojama.
Asociatyvi „Piabay“ nuotr.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EVF) Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai, naudodami Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (Agency for the Cooperation of Energy Regulators, ACER) patvirtintą metodiką, atliko studiją, kurioje apskaičiavo, jog Lietuvos mažosios hidroelektrinės, galinčios lanksčiai reguliuoti savo gamybą, per metus atneša naudos visuomenei už 24-384 mln. EUR kasmet iki 2030 m.
Temos aktualumą ir studijos svarbą patvirtina kvietimas ją pristatyti Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre Italijoje, Europos saugumo, patikimumo ir duomenų asociacijos seminare spalio 25-26 d. Pristatymams atrinktos mokslinės studijos turi atitikti komisijos nustatytus griežtus aktualumo, kokybės ir profesionalumo reikalavimus.
„Visa komanda džiaugiasi, kad mažosios hidroenergetikos temos aktualumas ir mūsų atlikti tyrimai įvertinti Europos mokslininkų bendruomenėje, o Kauno technologijos universitetas matomas kaip prestižinė mokslo įstaiga, ugdanti aukšto lygio talentus“, – sako vienas studijos rengėjų lektorius Jonas Vaičys.
Lanksčios ir valdomos generacijos, tokios kaip hidroenergetika, svarbą aktualizavo ir praėjusią savaitę pasiektas Europos Vadovų Tarybos susitarimas dėl naujo elektros rinkos dizaino, kuriame itin daug dėmesio skiriama lankstumui – elektros sistemos gebėjimui prisitaikyti prie nepastovių elektros gamybos, vartojimo ir tinklo prieinamumo reikiamu metu.
Naujoms hidroelektrinėms su tvenkiniu nebus privalomas kainų fiksavimo sandorių (angl. contract for difference) principas, tokiu būdu jas išskiriant kaip lanksčias ir įgalinančios investicijas į saulės ir vėjo parkus bei dar kartą pabrėžiant jų galimybę kaupti ir gaminti elektros energiją tada, kada reikia.
Dokumente taip pat pažymima, jog trumpalaikių elektros rinkų taisyklėse turėtų būti sumažintas minimalus siūlomas kiekis (minimum bid size), siekiant užtikrinti mažų lankstumo paslaugos teikėjų dalyvavimą.
„Rinkos dizaino reforma labai aiškiai ir tiksliai „sudėliojo taškus ant i“, kad žalioji transformacija neįmanoma be lanksčios ir planuojamos generacijos – tai yra, būtinybės gaminti elektrą tada, kada labiausiai reikia. Svarbu atkreipti dėmesį, kad „planuojama” ir „prognozuojama” skiriasi. Saulės ir vėjo generacija yra tik „prognozuojama” – kitaip tariant, tai yra orų prognoze paremtas spėjimas, kuris, nors ir gana tikslus, tačiau paklūsta akivaizdiems gamtos dėsniams – naktį nešviečia saulė, o spaudžiant speigui nepučia vėjas. Kai bus įgyvendintos visos siūlomos priemonės, vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo ypač aukštų kainų pikų, nes bus užtikrinta pakankama elektros energijos pasiūla ir konkurencija tuomet, kada jos labiausiai reikia“, – sako KTU docentas praktikas Daivis Virbickas.
Paieška archyve
