Šiuo metu žmonių duomenys yra tik viena iš Žemės gyvųjų duomenų mainų dalių, tačiau netrukus jie gali tapti dominuojančia dalimi. Jei taip bus ir su visomis pažengusiomis civilizacijomis, tai gali turėti įtakos mūsų ateivių gyvybės paieškoms, skelbia sciencealert.com.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Straipsnyje pažymima, kad tiksliai nustatyti duomenų, kuriais keičiasi žemiški organizmai, apsikeitimo greitį būtų beveik neįmanoma.
Vienas iš būdų tai padaryti – pažvelgti į gyvų ląstelių skaičių ir jų keitimąsi duomenimis, nes jos sudaro didžiąją gyvybės masę Žemėje. Remiantis keliais tyrimais, bendras prokariotų, pavyzdžiui, bakterijų, skaičius siekia apie 1029 ląsteles. Šios ląstelės apsikeičia vienu informacijos bitu maždaug per 3 valandas, taigi labai apibendrintai Žemės biosfera kiekvieną sekundę apsikeičia maždaug 1024 bitais informacijos.
Tuo tarpu technosferą, t. y. skaitmeninės informacijos, kuria keičiasi žmonės, sumą, įvertinti kiek lengviau. Remiantis interneto duomenų mainų duomenimis, mūsų bitų sparta yra apie 1015 bitų per sekundę, t. y. milijardinė biosferos spartos dalis.
Tačiau biosfera laikui bėgant yra palyginti stabili (išskyrus retkarčiais pasitaikančius masinius išnykimus), o mūsų skaitmeniniai duomenys auga eksponentiškai. Jei mūsų technosfera ir toliau plėsis istoriniu tempu, mažiau nei po šimtmečio ji pralenks biosferą.
Kaip tai susiję su ateivių civilizacijomis?
Duomenimis keičiamasi fiziniu lygmeniu. Nesvarbu, ar tai būtų cheminė sąveika, ar optinis pluoštas, ar elektros grandinės, visiems duomenims sukurti ir palaikyti reikia energijos. Šiuo metu ši energija sutelkta biosferos duomenims, tačiau kosminiu mirksniu joje gali pradėti dominuoti technosferos duomenys.
Jei ši tendencija būdinga pažengusioms civilizacijoms, planetos, kurioje yra protinga gyvybė, energijos spektras greičiausiai bus technologinis, o ne biologinis.
Net jei nesirūpinsime ateiviais, auganti technosfera turės reikšmingų pasekmių gyvybei Žemėje.
Šį straipsnį iš pradžių paskelbė „Universe Today“.
Paieška archyve
